Uostamiesčio valdžia svarsto, kaip priversti saugomų pastatų savininkus tvarkyti. Pabrėžiama, kad ypač negražiai atrodo ir darko miesto vaizdą jų fasadai, kurie yra aptrupėję, nusitrynusiais dažais, griūvantys.

Kaip kovoti su apsileidusiais saugomų pastatų savininkais, ketvirtadienį svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad yra dvi saugomų pastatų grupės: vieni saugomi savivaldybės, kiti – valstybės.

Savivaldybės pareigūnai negali skirti nuobaudų pastatų, kuriuos saugo valstybė, savininkams už nepriežiūrą ir nesitvarkymą.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 71 savivaldybės saugomas pastatas. Kiekvienas jų yra tikrinamas kas penkerius metus. Nustatomi pažeidimai.

Pasak V.Juškos, bendradarbiaujama su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Jo specialistai surašo už pažeidimus baudas. Pastarosios už saugomų pastatų nepriežiūrą yra nemažos.

Fiziniams asmenims jos siekia iki 3 tūkst. litų, juridiniams – iki 40 tūkst. litų.

„Kad kokiai įmonei būtų skirta maksimali bauda, nesu girdėjęs. Tačiau baudos yra tikrai nemažos“, – tvirtino vedėjas.

V.Juškos teigimu, savivaldybės Paveldosaugos skyriaus specialistai neturi pajėgų tikrinti ir bausti apsileidusius saugomų pastatų savininkus.

Domėtasi, ar juos galėtų bausti Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

„Jiems būtų galima perduoti apsileidėlių sąrašą, kad jie galėtų tikrinti ir bausti. Reikia išsiaiškinti, kaip Viešosios tvarkos skyrius galėtų kovoti su apsileidėliais“, – pabrėžė komiteto nariai.

V.Juška pasakojo, kad saugomų pastatų savininkams miesto taryba yra numačiusi lengvatų. 100 proc. jiems gali būti finansuojami archeologiniai tyrimai, 50 proc. – remonto darbai.