Dreverniškiai neapsiriko pavadinę savo festivalį vėjo vardu, rūkas ir tiršti debesys visą dieną grasino sugadinti renginį, bet iki vakaro nepratrūko lietumi. Žmonės į žvejų miestelį plūdo nuo pusiaudienio. Vieni norėjo paišlaidauti mugėje, kiti paragauti ką tik išrūkytų žuvų, vaikus viliojo pramogos, linksmos pamokėlės ir žaidimai, vyrai spietėsi prie senovinių automobilių ekspozicijos, daugelio žvilgsniai krypo į dangų, kur pleveno aitvarai. Nuo apžvalgos bokšto ir marių kranto žiūrovai stebėjo parasparnių pasirodymus.
Iš tolo į uostelį viliojo daugeliui pažįstamas aktoriaus Ramūno Rudoko balsas, jis vedė šventės renginius.
Pavakare daugybė žmonių skubėjo fotografuoti Priekulės Ernsto Vicherto ėgėjų teatro aktoriai, vilkintys taip, kai rengdavosi šio krašto miestelių gyventojai prieš pusantro šimto metų. Elegantiškos ponios ir ponai patys gurkšnojo ir svečius vaišino kafija. Tai buvo vienas išskirtinių akcentų, kurių kitose panašiose šventėse pamatyti netenka.
Vakaras žadėjo būti linksmas, programa skelbė, kad 18 valandą vyks laivų paradas, tiesa, nusekusios marios žadėjo sujaukti šiuos planus.
Iki pat 23 val. uostelyje aidės Iglės, Sauliaus Prūsaičio ir jo grupės bei „Rondo“ dainos. Festivalio pabaigą paskelbs fejerverkas.
Organizatoriai nujautė, kad į Dreverną atvažiuos daug žmonių, tačiau kad jų bus tiek, vargu ar tikėtasi. Automobiliai netilpo miestelio stadione ir pakelėse, privačių namų gyventojai vieni kvietė atvykėlius į savo kiemus, kiti grasino pradurti padangas, jei neprašyti svečiai tuojau pat nesuks iš daugiabučio namo kiemo.
Policininkai reguliavo eismą, jiems talkino policijos rėmėjai, bet mašinų eilės vis tiek tįso ne vieną kilometrą.
Po 17 val. pagrindinėje Priekulės sankryžoje virtinės automobilių rikiavosi tiek iš Klaipėdos, tiek iš Šilutės pusės. Dreverna įrodė tampanti pamario traukos centru.
Naujausi komentarai