Teko sprogdinti kalnus

"Asmeniškai man sezono metu motociklas tampa prioritetine transporto priemone, kuria stengiuosi naudotis visada, kai tik galiu. Žinoma, per lietų mirkytis nesinori, tačiau jei esi susiplanavęs kažkokią kelionę, važiuoji ir lyjant. Šiandien yra tiek visko prigalvota, kad motociklu galima keliauti ir pačiu blogiausiu oru, kitas dalykas, jog tai gal nebus labai komfortiška", – neneigė baikerių klubo "Legacy Vets MC" narys A.Mockus.

Neseniai po Norvegiją keliavęs ir dar gyvais jos įspūdžiais pasidalijęs Aurimas džiaugėsi, jog šįsyk dangus buvo itin palankus – baikerį ir jo klubo bendražygius lepino vasariški orai, o lietus klaipėdietį užklupo tik paskutinėmis dienomis, jau traukiantį namų link.

"Esame tarptautinio pasaulinio tinklo klubas, tad kai Norvegijoje, Arendalio miestelyje, atsidarė naujas padalinys, važiavome pasveikinti kolegų. Tai būtų kažkas panašaus, kaip vykti į įkurtuves, – šypsojosi pašnekovas. – Iš Lietuvos iškeliavome aštuoniese, dar du mūsų klubo nariai, kurie šiuo metu dirba Norvegijoje, prisijungė vietoje. Pas kolegas trumpai pasisvečiavome, o vėliau patraukiau atskirai, nes buvau susiplanavęs tolimesnį maršrutą pietine Norvegijos pakrante."

Po šią Skandinavijos šalį motociklu Aurimas keliavo antrąkart.

Klaipėdiečiui buvo smagu sugrįžti į tą Norvegijos dalį, kurioje prieš dešimtmetį praleido beveik metus – čia jis užsiėmė kalnų sprogdinimu.

Užburia nuostabūs vaizdai

"Manau, Norvegija – viena įdomiausių krypčių, ypač važiuojant motociklu. Į šią šalį gali grįžti ne kartą ir visada pamatysi kažką naujo. Žinau, kad nemažai baikerių mėgsta keliauti į Nordkapą, šiauriausią šalies vietą. Kalbant apie mano kelionę, galbūt ji ir nebuvo ypatinga pagal nuvažiuotą maršrutą, tačiau pakeliauti pietine pakrante rekomenduoju kiekvienam. Beprotiškai gražus kelias, nuostabi gamta – įspūdingos lagūnos, fiordai, kalnai, – susižavėjimo neslėpė pašnekovas. – Pavyzdžiui, Danija, kurioje taip pat teko keliauti motociklu, tokio didelio įspūdžio nepaliko, žinoma, ten daug istorinių momentų, gražių pilių."

Pašnekovo žodžiais, net vienos kelionės dienos metu Norvegijoje galėjęs patirti visų metų laikų kaitą.

"Aplinkui – vasara, o imi kilti į kalnus, augmenija ima keistis, gamta darosi atšiauresnė, štai tau ir ruduo, galiausiai – žiema. Nes net vasarą kalnuose laikosi vos keli laipsniai šilumos, o kai kur – ir neigiama temperatūra. Imi leistis į apačią, ir vėl pamažu "sugrįžti" į vasarą", – vaizdžiai kalbėjo baikerių klubo "Legacy Vets MC" atstovas.

Anot pašnekovo, keliaujant motociklu stovyklavietės gamtoje – ne naujiena. Ir, kaip prisipažino, nakvynė nuostabiame gamtos kampelyje neretai mielesnė nei viešbutyje.

Itin komfortišku superkruizeriu "Honda Goldwing" keliavęs klaipėdietis taip pat buvo pasiruošęs visą amuniciją, jei tektų nakvoti po atviru dangumi, tačiau šįsyk jos neprireikė.

Kelionės metu aistringas motociklininkas ne tik grožėjosi nuostabiais Norvegijos peizažais, bet ir paviešėjo pas čia gyvenančius bičiulius iš Lietuvos, mėgavosi pasiplaukiojimais bei azartiška lašišų žvejyba.

Technologijos – ne visagalės

Pašnekovas skaičiavo, jog 6 iš 10 dienų žygio praleido kelyje ir per jas sukorė apie 3500 km. Pasitaikydavo, kad per 12–13 valandų pavykdavo įveikti 700–800 km.

Tokiais sunkiai pravažiuojamais, neretai remontuojamais kalnų keliais, kur daugelyje ruožų lenkimo manevrai itin sudėtingi dėl susidariusių nuošliaužų, staigių posūkių, tad ir prasto tolimesnio matomumo, labai nepaskubėsi, pripažino Aurimas.

Ką jau kalbėti apie planus griaunančius netikėtumus, kurių pasitaiko net patyrusiems baikeriams. Tiesa, kaip mano pats Aurimas, įvairūs nuotykiai kelionei suteikia tik daugiau prieskonių.

Antai vieną dieną nuo kelio nuklydęs klaipėdietis buvo priverstas sukarti ne tik papildomus kilometrus.

"Keliavau iš Bergeno Oslo link ir kai įvažiavau į kelią, kuris buvo dubliuotas, nepastebėjau ženklo, kaip vienas kelias tapo kitu ir nuvedė į priešingą pusę. O užtenka vos valandą laiko ne į tą pusę pavažiuoti, ir jau turi gerą nuokrypį. Nors buvau įsijungęs navigaciją, tačiau neišgirdau, kaip nusėdo baterija ir dingo ryšys. Navigacija tyli, vadinasi, viskas gerai, važiuoju teisingai", – prisiminęs šypsojosi baikeris.

Toks, anot Aurimo, pasitikėjimas išmaniosiomis technologijomis jam kainavo 300 km lankstą, o planuota 7 valandų kelionė prailgo beveik iki 12-os.

Svajonė – pasiekti Indiją

Šiame dėl neapsižiūrėjimo atsiradusiame maršruto ruože laukė ir kitas nesmagumas – šviežioje kalnų nuošliaužoje automobilių sutrombuotose provėžose baikeris nenulaikė motociklo, nors ir važiavo lėtai.

Transporto priemonė buvo mažumą apgadinta, tačiau nuotykis baigėsi laimingai – nesusižalojo nei pats Aurimas, nei drauge tuo pačiu motociklu su juo važiavęs sūnus Tautvydas.

"Specifinės aplinkybės ar oro sąlygos, žinoma, sunkina važiavimą, tačiau dar didesnė atsakomybė slegia, kai važiuoji ne vienas", – pripažino pašnekovas.

Į klausimą, ar keliaujantiesiems plieniniais žirgais Norvegija yra svetinga, Aurimas atsakė vienareikšmiškai.

"Šioje šalyje išties jaučiama pagarba keliaujantiesiems motociklais. Kitų transporto priemonių vairuotojai supranta, kad tavo matomumas prastesnis, tad pasitraukia į šalikelę, net sustoja, kad galėtum juos aplenkti. Tai daug ką pasako apie žmonių mentalitetą, kultūrą. Tokios kultūros, supratimo Lietuvoje dar trūksta, tačiau ir pas mus situacija pamažu gerėja", – įvertino pašnekovas.

Iškyla į Norvegiją veikiausiai bus tolimiausia šio sezono Aurimo kelionė motociklu. Tačiau klaipėdietis neabejoja, jog į šią šalį sugrįš ir dar ne kartą. "Geriausiu atveju pamačiau ketvirtadalį Norvegijos", – įvertino baikeris.

Norų ir ateities planų Aurimas turi apsčiai, tačiau kol kas visi jie nublanksta prieš pačią didžiausią svajonę – iki savo 40-mečio motociklu pasiekti Indiją, tai yra pakartoti beveik prieš 90 metų tokiu būdu įveiktą keliautojų Antano Poškos ir Mato Šalčiaus maršrutą.

"Tam dar turiu keletą metų", – šyptelėjo pašnekovas.