Pereiti į pagrindinį turinį

Norvegijos menkėms – Baltijos giminaičių likimas

2022-02-20 16:00

Vis labiau pripažįstama, kad menkės Baltijos jūroje ir kituose vandenyse nyksta dėl klimato kaitos – vanduo joms tampa per šiltas.

Neįtikėtina: Lietuvoje menkių žvejyba draudžiama, o Norvegijos pakrantėse šiuo metu – pats jų sezonas.
Neįtikėtina: Lietuvoje menkių žvejyba draudžiama, o Norvegijos pakrantėse šiuo metu – pats jų sezonas. / „Lofoten.no“ nuotr.

Žvejybos kultūra nyks

Dėl menkių didžiulis nerimas kilo Norvegijoje. Tai iš dalies paliečia ir lietuvius. Dalis jų, tiek dirbantieji Norvegijoje, tiek ten pramogaujantieji, plaukdavo žvejoti menkių ir kitų žuvų.

Norvegijos žvejai jau pradėjo siųsti nerimo signalus, kad mažėja menkių, kurios atplaukia neršti prie šalies pakrančių.

Trumsės Jūrų tyrimo institutas išplatino oficialų pranešimą apie klimato šiltėjimą ir jo įtaką Norvegijos pakrantėms. Prognozės nėra guodžiančios. Ateityje tokios žvejybos ir jos per amžius sukurtos kultūros vietos kaip Lofotenas, Vesterolenas, Senja gali pradėti nykti, nes pakrantėse nebeliks menkių.

Tai būtų neįtikėtina, nes prieš 40 metų Norvegijos jūroje žvejoję Lietuvos pramoninės žvejybos jūrininkai prisimena pilnus tinklus menkių. Ir taip būdavo nepaisant to, kad tuometiniams sovietiniams žvejams nebuvo leidžiama priplaukti žvejoti arčiau Norvegijos krantų.

Istorija: tūkstantmetė tradicija, atkeliavusi iš vikingų laikų, – Norvegijos pakrantėse džiovinti menkes. "Lofoten.no" nuotr.

Menkės emigruos į Rusiją

Norvegijos mokslininkai prognozuoja, kad šylant klimatui menkių nerštavietės iš Norvegijos pakrančių trauksis tolyn į šiaurę – į Barenco jūrą.

Tai vyksta jau dabar. Pastebima, kad suaugusios menkės vis dažniau plaukia neršti į šiauresnes Norvegijos vietoves.

Norvegijos menkės atsidurs Rusijoje – ties Murmansku ir toliau. Gal dar kažkiek jų liks šiauriausiose Norvegijos Finmarko dalies pakrantėse. Prognozuojama, kad toks pokytis palaipsniui vyks maždaug 50 metų.

Menkių žvejybos sezonas Norvegijoje turi panašumo su stintų žvejyba Lietuvoje.

Anot Trumsės Jūrų tyrimo instituto mokslininkų, tuo netikėti nėra pagrindo. Jie įsitikino, kad prognozės yra gana tikslios. Dar 1990 m. buvo pastebėta, kad jūros ir vandenynai šyla. Buvo parengtas galimas klimato šilimo grafikas ir jo įtaka aplinkai. Tuomet numatytos prognozės beveik visiškai pildosi.

Įspūdingo dydžio menkės

Menkių netektis Norvegijai būtų didelis praradimas. Jų žvejyba jai kasmet sukuria apie 22,7 mlrd. Norvegijos kronų (apie 2,3 mlrd. eurų) pajamų. Vien Lofoteno žvejai kasmet parduoda menkių už maždaug 1 mlrd. Norvegijos kronų (apie 99 mln. eurų).

Traukiantis menkėms šiauriau, tarp Norvegijos ir Rusijos gali įsiliepsnoti konfliktas dėl menkių žvejybos, nes teks peržiūrėti Arkties regiono žvejybos valdymo sistemą, kvotas.

Verslas: menkės yra vienos svarbiausių jūroje sugaunamų žuvų Norvegijoje. "Lofoten.no" nuotr.

Dabar menkių žvejyba Lofotene, Vestfalene ir kitose pakrantėse prie Trumsės yra svarbiausia menkių žvejyba Norvegijoje ir didžiausia pasaulyje. Ji vyksta nuo sausio iki balandžio.

Toks žvejybos sezonas turi panašumo su stintų žvejyba Lietuvoje. Panašus ir žvejybos periodas, ir žuvų gyvenimo būdas. Norvegijoje menkes, kaip ir stintas Lietuvoje, žvejai gaudo tuo metu, kai jos atplaukia neršti. Šiaurės jūrų menkės, kaip ir stintos, yra migruojančios.

Menkėms išneršus prie Norvegijos krantų, jų mailius dreifuoja į Arkties vandenyną, kur užauga, o sulaukęs 3–4 metų keliauja į Norvegijos pakrantę, kaip tai darė jų tėvai. Prie Norvegijos krantų pagaunama įspūdingų dydžių menkių. 20 metų žuvis gali būti iki 2 m ir sverti 50–60 kg.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų