Iki gyvos galvos nuteistam Klaipėdos nusikaltėlių vadeivai Sigitui Gaidjurgiui bažnyčios tarnai buvo maloningi – jį po Kalėdų pakrikštijo pats kardinolas. Tačiau taip pat krikštytis panorusiam našlaičiui Dievo namų durys buvo akimirksniu užtrenktos.

S.Gaidjurgiui kursų neprireikė

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje pensininkė Zita pravirko, kuomet atėjusi prašyti, kad jos globojamas 17-metis būtų pakrikštytas, išgirdo, jog tai įmanoma tik vyskupui leidus.

Apmaudo apimta 70 metų moteris bandė aiškinti neturinti tiek lėšų, kad paauglys beveik metus galėtų iš užmiesčio važinėti į privalomus bažnyčios kursus.

"Aš iki šiol negaliu atitokti. Žudikui, kuris kankino žmones, kardinolas Audrys Juozas Bačkis suteikė sakramentus, pakrikštijo, o man buvo pareikšta, kad 17-metis yra suaugęs, o suaugusieji krikštijami tik vieną kartą per metus", – apmaudą liejo klaipėdietė.

Gruodžio 29 dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kardinolas A.J.Bačkis iš tiesų pakrikštijo S.Gaidjurgį, nuteistą už keliolikos žmonių nužudymą ir sprogdinimus.

Jam buvo suteikti ir Komunijos bei Sutvirtinimo sakramentai.

Kartu su žinomu Klaipėdos nusikaltėliu sakramentai buvo suteikti dar dviem kaliniams.

Kardinolas S.Gaidjurgiui atleido nuodėmes.

Dėmesys: buvęs nusikaltėlių lyderis S.Gaidjurgis buvo pakrikštytas neatsižvelgus į bažnyčios deklaruojamus kanonus.

Ne prekybos centras

Klaipėdietė pensininkė tikino, kad bažnyčioje ji bandė aiškinti, jog jos globojamasis gyvena tolokai – Klaipėdos rajone.

Tačiau jai buvo pasakyta, kad pakrikštyti paauglį bus galima tik tuomet, kai jis išklausys devynis mėnesius trunkančius kursus.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios parapijos klebonas Vilius Viktoravičius dienraščiui aiškino, kad vyresni nei 7 metų vaikai traktuojami kaip suaugusieji.

"O jie namuose ar išimties tvarka krikštijami tik mirties atveju. Kitais atvejais sakramento suteikimo vieta yra tik bažnyčia. Jei žmogus – iki 7 metų, jis krikštijamas kūdikio apeigomis, tai gali vykti bet kuriuo metu. Jei vyresnis nei septynerių, tam turi pasiruošti. Tai daroma katechezės kursuose, kurie trunka vienus mokslo metus. Pas mus jie trunka nuo spalio iki birželio. Jei tas berniukas 17 metų, jis yra suaugęs žmogus ir turi pasiruošti. Jis negali į bažnyčią ateiti kaip į prekybos centrą ir pasiimti tai, kas patinka", – kalbėjo kunigas V.Viktoravičius.

Patys pasiruošti negali

17-metį globojanti moteris tikino, kad ji buvo pasiruošusi paauglį atvesti į bažnyčią krikštijimui.

"Berniuko mama serga psichine liga, tėvo neturi. Jis man – tolimas giminaitis, kuriuo rūpinasi tik socialinė tarnyba. Vaiką užaugino močiutė, kuri dabar jau mirusi. Rūpinuosi šiuo vaiku, socialinės darbuotojos tai žino, nes su jomis palaikome ryšį. Vaikas pas mane atvažiuoja labai dažnai, išsimaudo, aprengiu jį. Pernai paklausiau, ar krikštytas. Atsakė, kad ne. Teiravausi, ar norėtų to, sakiau: negi bėgiosi taip kaip žvėriukas nepakrikštytas. Jis sutiko ir uoliai mokėsi poterių. Negirdėtas dalykas, kad paauglys, užuot žaidęs su draugais, sėdėtų ir maldeles mokytųsi", – stebėjosi moteris.

Tačiau kunigas V.Viktoravičius aiškino, jog namų sąlygomis krikšto sakramentui pasiruošti neįmanoma.

"Tai, kad jis yra našlaitis, nėra jokia priežastis. Ar jis yra turtingas ar vargšas, ar turi vieną ar du tėvus. Tai yra tikėjimo priėmimas", – kalbėjo kunigas.

Krikštytis – tik naktį

Moteris tikino, kad su ja kalbėjusio kunigo širdies nesugraudino net ašaros.

Kunigas V.Viktoravičius teigė, jog suaugusieji krikštijami nustatytu laiku – tik vieną kartą per metus.

"Mūsų vyskupijoje vyskupo įsakymu tai leidžiama atlikti kartą – Velykų naktį. Pagal senąsias krikščionių tradicijas suaugusieji krikštijami naktį iš Didžiojo šeštadienio į Velykų sekmadienį. Kodėl buvo pakrikštytas S.Gaidjurgis, negaliu pasakyti. Nė vienam iš mūsų nelinkėčiau būti S.Gaidjurgio vietoje", – kalbėjo V.Viktoravičius.

Išgirdęs klausimą, kodėl žinomas žudikas buvo krikštytas po Kalėdų, o ne Velykų naktį, V.Viktoravičius tikino, kad taip nusprendė kardinolas.

"Viskas priklauso nuo vyskupo, jis turi visas galias leisti, neleisti, suteikti, nesuteikti sakramentą", – pabrėžė V.Viktoravičius.

Kaimuose išlygų daugiau

Uostamiesčio bažnyčiose, kurios priklauso Telšių vyskupijai, skrupulingai siekiama vykdyti vyskupo Jono Borutos nurodymus nekrikštyti neleistinu būdu, ir nesvarbu, ar po atsisakymo dar kartą žmogus benorės belstis į Dievo namus.

"Mūsų bažnyčioje nuo rudens krikštui ruošiasi 15 suaugusiųjų. Tačiau jie tai atlieka suprasdami, ko nori, ne žaidimo stiliumi", – tvirtino V.Viktoravčius.

Kunigas tikino nematantis pagrindo, kad bent didžiosioms šventėms į gimtinę sugrįžusios užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos galėtų gauti tikėjimo sakramentus.

"Jei vaikas iki 7 metų, nėra bėdos. Per šias Kalėdas nebuvo daug norinčiųjų, dažniau krikštijome vasarą į namus sugrįžusiųjų vaikus", – kalbėjo kunigas.

Tačiau skurdžiau gyvenančių kaimo parapijų klebonai teigė, kad stengiasi padėti kiekvienam besikreipiančiam.

"Išvydęs šeimą per Kalėdas, įduodu tėvams knygas, surašau, ką vaikas turėtų išmokti, o kai vėl sugrįžta, jį pakamantinėju, kaip jam sekasi. Jei žmonės tikrai stengiasi, nematau jokios bėdos, kad vaikas nelankė kursų. Katalikų bažnyčių daug visame pasaulyje, jei šeima praktikuoja ir lanko bažnyčią, kodėl jų vaiko nepakrikštyti gimtinėje? Žinoma, tai yra nusižengimas, daugybė parapijų stengiasi suktis iš padėties, tačiau yra visokių situacijų gyvenime. Reikia eiti prie žmogaus, reikia išklausyti, kitą kartą tik tiek ir tereikia", – atviravo pavardės nenorėjęs viešinti klebonas.

Kardinolas – vienvaldis

Tačiau Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris kunigas Domas Gatautas tvirtino, kad vyskupija netoleruoja tokių nusižengimų.

"Negalima krikštyti vaiko be tinkamo pasiruošimo ar vyskupo leidimo. Bažnytinėje teisėje yra numatytas toks kanonas. Tai ne sovietmetis, turime laikytis visų bendrų visame pasaulyje nustatytų kanonų", – kalbėjo kurijos vicekancleris.

Tačiau ar Vilniaus vyskupijoje galėtų būti kita tvarka nei Telšių vyskupijoje, vicekancleris negalėjo atsakyti.

"Mūsų vyskupijoje krikštijama tik Didįjį šeštadienį. Kodėl krikštijo S.Gaidjurgį, negaliu atsakyti, viskas priklauso nuo vietos vyskupo. Turbūt kardinolas rėmėsi savo sprendimu. Net ir žmogžudžiui bažnyčia negali atsakyti krikšto, jei žmogus atgailauja", – aiškino Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris D.Gatautas.

PAPILDYTA

Klaipėdoje krikštytis - pigiau

Nors teigiama, kad bažnyčia nenurodo kokios sumos turi būti aukojamos už sakramentų suteikimą, tačiau gyventojai tikina, kad pajūryje aukos yra mažesnės nei sostinėje. 

Pasak portalo „Viskas krikštynoms“ įkūrėjos Almos Užusienienės, sostinės bažnyčiose mažiausia suma, kuri aukojama už krikštynas - 100 litų.

„Pamokėlės bažnyčioje, vyresniems nei 7 metų vaikams, krikštynoms ar pirmajai komunijai Vilniuje kainuoja 60-70 litų. Teigiama, kad šių pinigėlių reikia beveik metus trunkantiems mokymams“, - kalbėjo A.Užusienienė.

Sumos, kurios rekomenduojamos aukoti už sakramentų suteikimą uostamiesčio bažnyčiose svyruoja nuo 50 iki 100 litų, o už mokymus - 50 litų.

„Už parengimą krikštui auka yra numatyta apie pusę šimto litų metams. Tačiau vietos klebonas gali spręsti, ar sumažinti šią sumą. Atsižvelgiant į tai, ar vargingas kraštas, kokia padėtis šeimoje suma gali sumažėti iki 30 litų. Tačiau nežinau, ar yra nustatytas konkretus aukos dydis už krikšto sakramento suteikimą. Žmonės aukoja kiek gali“, - kalbėjo Telšių kurijos Katechetikos ir švietimo reikalų tarybos pirmininkas Rimantas Gudlinkis.

Kunigas pripažino, kad provincijoje aukų sumos yra kur kas mažesnės, nei didžiuosiuose šalies miestuose.

„Gali būti, kad aukos didmiesčiuose didesnės. Žmonės daugiau išgali, todėl daugiau ir aukoja“, - pastebėjo kunigas.

Auka už krikštynas, vestuves ar laidotuves prasideda nuo 100 litų, tačiau vyraujanti suma, kurią ne gėda duoti, - 200 litų.