Trims plėšriesiems paukščiams – paprastajam suopiui, rudajam ir juodajam pesliams siųstuvus pritvirtino Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai, bendradarbiaudami su organizacijos "Padėkime ereliams" komanda.

Šie siųstuvai parodė plėšriųjų paukščių elgsenos ir migracijos įpročius. Vienas jų nepasitraukė iš savo perėjimo teritorijos, kiti du paliko Lietuvą: vienas dabar yra Prancūzijoje, kitas – Čade.

Šilutės rajone sugautam rudojo peslio patinui uždėjus siųstuvą matyti, kad paukštis iki spalio pabaigos buvo perėjimo teritorijoje. Dideliame plote jis reguliariai skrisdavo medžioti, nuo lizdo nutoldamas iki 10 kilometrų. Lapkričio pradžioje šis paukštis pradėjo savo didžiąją kelionę, ir dabar siųstuvas duomenis siunčia iš Prancūzijos.

V. Eigirdo nuotr.

Rudasis peslys įrašytas į saugomų gyvūnų rūšių sąrašą. Lietuvoje rudųjų peslių populiaciją sudaro 20–35 porų.

Kitas siųstuvu paženklintas paukštis – suaugęs juodojo peslio patinėlis. Jis Lietuvoje kiek dažnesnis už rudąjį peslį, bet taip pat yra įrašytas į saugomų gyvūnų rūšių sąrašą. Šiuo metu šių paukščių populiaciją sudaro 40–70 perinčių porų.

Siųstuvo duomenimis, rugsėjo pirmąją šis paukštis paliko veisimosi teritoriją, esančią šalia Kauno marių, Kaišiadorių rajone. Dabar siųstuvas siunčia informaciją iš Centrinės Afrikos – Čado.

V. Eigirdo nuotr.

Trečias siųstuvu paženklintas paukštis – tai suaugsi paprastojo suopio patelė. Ji buvo sugauta netoli Kauno marių, Kaišiadorių rajone. Paukštis lizde augino savo jauniklį. Paprastasis suopis nuo birželio mėnesio stebimas savo perėjimo teritorijoje.

Šiuo metu šalyje gali perėti apie 6 tūkst.–12 tūkst. paprastųjų suopių porų.