Jei kurią dieną jums ant galvos užkristų žmogus, veikiausiai tai būtų vienas oro chuliganų. Tokių ekstremalų jau pasirodė Klaipėdoje. Jų sutramdyti nepajėgūs nei pareigūnai, nei kolegos profesionalai, parašiutais šokantys nuo nejudančių objektų.

Pakeliui buvo stulpas

Internetu plinta filmuoti vaizdai, kuriuose uostamiesčio gyventojai nesunkiai atpažįsta Klaipėdą. Įrašuose vaikinai, pasirengę šuoliui su parašiutu, ropščiasi į aukščiausius uostamiesčio kaminus ar daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus.

Padedami draugų, jie pasiekia iškiliausias statinių vietas ir šoka. Vienuose įrašuose parašiutas išsiskleidžia šuolio metu. Kituose – jau išvyniotas parašiutas pagalbininko išmetamas iš paskos šokusiajam.

Tokie šuoliai užtrunka vos kelias akimirkas.

Akivaizdu, kad šie drąsuoliai puikuojasi savo poelgiais, nes šuoliai filmuojami ir iš apačios, ir iš viršaus.

Kad patiems šuolininkams tai yra ne tik smagu, bet ir pavojinga, galima spręsti iš įrašuose girdimų komentarų.

Prisipažįsta bijoję

Viename filmuke, kuriame nufilmuotas šuolis iš aukščiausio Klaipėdos gyvenamojo namo balkono, parašiutininkui vos nesibaigė tragiškai. Vaikinas leidosi į automobilių stovėjimo aikštelę greta namo ir tik per plauką nesitėškė į apšvietimo stulpą.

Nuo šio vaizdo kvapą užgniaužė net šuolį filmavusiems jo draugams. Akivaizdu, kad vaikinas galėjo nusileisti ir ant kurio nors aikštelėje stovinčio automobilio.

Kituose filmukuose užfiksuota, kaip pasiruošęs šuoliui jaunuolis bėga Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija tarp pramonės objektų, pasiekia kaminą, juo lipa, pakeliui atsirakina spynas, kuriomis aikštelės apsaugotos nuo smalsuolių, kopia iki pat viršaus ir šoka žemyn.

Panašu, kad ekstremalai pirmą kartą mūsų šalyje būtent Klaipėdoje naktį šoko nuo 88,7 m aukščio kamino. Šuolis iš 34-o gyvenamojo namo aukšto taip pat buvo pirmasis Lietuvoje.

Internete įmanoma pasiskaityti, ką išgyvena patys B.A.S.E. šuolininkais besivadinantys ekstremalai. Internetiniam portalui ekstremalas.lt naktį nuo kamino šokęs 31 metų Saulius Kirstas pasakojo, kad lipdamas saugojosi ant galvos krintančių plytų. Jaunas vyras šoko nuo šio statinio nežinodamas tikslaus jo aukščio ir prisipažino jautęs baimę, tačiau tai jo nesustabdė.

Pasakojimu nepatikėjo

Šuolį nuo aukščiausiojo uostamiesčio gyvenamojo namo matė ir atsitiktinis liudininkas Vytautas. Šį pavasarį vieną vakarą jis skubėjo į krepšinio varžybas „Švyturio“ arenoje.

„Mano akį patraukė judantis raudonas objektas. Tai buvo parašiutas. Nustebau, nes buvau nemažai girdėjęs apie panašius šuolius nuo pastatų kitose pasaulio šalyse, bet nesitikėjau, kad tai gali vykti Klaipėdoje“, – prisiminė Vytautas.

Prie arenos tvarkos žiūrėjo policijos patruliai. Vyras jiems pranešė apie tai, ką matė. Pareigūnai išklausė, tačiau didesnio susidomėjimo policininkams ši informacija nesukėlė.

Pavadino laukiniais

B.A.S.E. jumping vadinama ekstremali parašiutizmo atšaka. Ne visi parašiutininkai yra šios šakos gerbėjai, bet ir tie, kurie ryžtasi šokinėti nuo nejudančių objektų, yra pasidaliję į priešiškas stovyklas.

Klaipėdietis Robertas Rezgevičius yra oficialios asociacijos šuolių nuo nejudamų objektų narys ir ketvirtus metus važinėja į užsienio šalis, kur oficialiai rengiamos varžybos. Ir šiomis dienomis keli šios asociacijos nariai šokinėja nuo Šveicarijos kalnų.

Parašiutizmo sporto asas pasakojo, kad visame pasaulyje tokie sportininkai dalijami į dvi dalis: vieni stengiasi sportą vystyti legaliai, organizuoja varžybas, pasirūpina saugumu, o kiti neatsižvelgia į jokias rekomendacijas, prašymus, tiesiog daro tai, ką nori.

Paklaustas apie tuos, kurie šokinėjo nuo kamino bei gyvenamojo namo Klaipėdoje, Robertas teigė juos pažįstantis, tačiau jokių reikalų su jais neturi ir nenori turėti.

Ilgametis parašiutininkas Algimantas Armalis juos apibūdino dar kategoriškiau, pavadindamas tiesiog laukiniais, nevaldomais žmonėmis.

Svarbu ne patirtis, o efektas

„Mes žinome, kas jie tokie, pažįstame asmeniškai, bet nerandame būdų, kaip su jais susitarti. Tai yra grupė jaunuolių, kurie neturi jokios šuolių su parašiutais iš lėktuvų patirties. Jie prisižiūrėjo vaizdų internete, apgavę pardavėjus, kad yra patyrę parašiutininkai, prisipirko įrangos ir vis bando kažką nustebinti, – pasakojo R.Rezgevičius. – Teko matyti panašių šuolių užsienyje įrašus. Ten ekstremalai žino, kad elgiasi neteisėtai, ir nušokę stengiasi kaip galima greičiau dingti. O šitie net dienos metu po šuolio niekur neskuba, kalba telefonu ir puikuojasi savimi. Manau, kad jie tokiu būdu patenkina poreikį, kad juos kažkas matytų. Kas žino, kada jie kam užšoks ant galvos ar ant mašinos.“

R.Rezgevičius atviravo, kad su taisyklėms nepaklūstančiais vyrais bandė kalbėti, tramdyti juos, bet nesėkmingai. Susirašinėdami internete vyrai buvo gerokai susipykę.

„Laimė, ir tarp jų yra mąstančių, pasvarstę dalis atsisako kai kurių šuolių, o visi kiti šoka. Žiūrėdami įrašus mes matome klaidas, kurios gali privesti iki tragedijos. Mano žiniomis, vienas žmogus grįžo iš užsienio, kur jį kažkas nelabai patyręs pamokė. Tas grįžusysis čia rado sekėjų. Jie internetu susiranda įrangos pardavėjus, parašo, kad yra kelis šimtus kartų šokę, čia juos visi pažįsta ir taip apgauna pardavėjus. Užsienyje daugelis dalykų paremti būtent pasitikėjimu. Jų argumentas – kam gaišti laiką ir leisti daug pinigų mokantis šokinėti iš lėktuvo. Šiandien tapti savarankišku parašiutininku, atlikus specialią programą, kainuoja nuo 3 iki 4 tūkst. litų“, – pasakojo R.Rezgevičius.

Lydi žmona ir vaikas

Prieš pradėdami šokinėti nuo nejudančių objektų daugelis parašiutininkų iš lėktuvo buvo šokę daugiau nei tūkstantį kartų. Ši patirtis leidžia spręsti, kiek pavojingas šis sportas.

Lietuvoje parašiutininkams labai sunku ir brangu apsidrausti, o ekstremalai šokinėja be jokios garantijos, kad jiems bus kompensuota traumos atveju.

R.Rezgevičiaus žiniomis, tokie šuoliai labiausiai draudžiami JAV.

Daugelyje Europos valstybių svarbiausia šuolius suderinti su pastatų savininkais ir garantuoti parašiutininkų saugumą.

Panašu, kad nuo kaminų ir gyvenamųjų namų uostamiestyje šokinėjo iš Vilniaus ar Kauno atvykę vyrai. Atrodo, kad jie nenori to daryti civilizuotai ne tik taupydami pinigus, nes atvažiuoti iš sostinės vienam šuoliui į Klaipėdą taip pat nėra pigu. Įrangai jie išleidžia daugiau nei 5 tūkst. litų.

Susiruošė taikyti įstatymą

Uostamiesčio policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliuga, peržiūrėjęs šuolių su parašiutu mieste įrašus, juos įvertino teisėsaugos ir įstatymų požiūriu.

„Nors konkrečios tvarkos, draudžiančios ar leidžiančios šokinėti nuo statinių nėra, tai daryti draudžiama. Mūsų manymu, tai yra viešosios tvarkos pažeidimas, už tai yra baudžiama. Panaršę internete radome ir šiuos įtarimus patvirtinančių duomenų. Nesunku nustatyti bent jau vieno pažeidėjo asmenybę. Manau, mes patikslinsime šią informaciją ir, pasitarę su prokurorais, pradėsime ikiteisminį tyrimą“, – teigė pareigūnas.

Klaipėdos medikai kol kas neturėjo pacientų, kurie būtų susižaloję šokdami su parašiutais nuo pastatų.