Penktadienio vakarą Pilies muziejuje vyko Klaipėdos kultūros magistro vardo sureikimo ceremonija. Šiemet iškilusis titulas skirtas gerai žinomam uostamiesčio veikėjui – Petrui Bielskiui. Kūrėjas ir pedagogas džiaugėsi įvertinimu ir pastebėjo, kad gyvenime gerų žodžių teko išgirsti retai.

Nepailstantis šviesuolis

Klaipėdos miesto dieną teatrologui, režisieriui, pedagogui, visuomenės veikėjui, Klaipėdos universiteto profesoriui, humanitarinių mokslų daktarui Petrui Bielskiui suteiktas Garbės piliečio vardas.
Žymaus uostamiesčio veikėjo susirinko pasveikinti gausus būrys jo artimųjų, kolegų bei mokinių.

Per 60 metų darbo įvairiuose teatruose 35 pedagoginio darbo metus P.Bielskis išugdė gausią armiją jo talento ir asmenybės gerbėjų.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Rimantas Balsys pastebėjo, kad apie iškilųjį teatralą, nuveikusį aibę reikšmingų darbų, trumpai kalbėti – sunku.
„Norėčiau apie profesorių Pertą Bielskį skaityti visą 32 val. kursą ir parašyti monografiją. Kai tiek padaryta, atrodo, būtų galima ilsėtis, ganyti biteles, tačiau ne – profesorius ir šiandien ant žirgo“, – šmaikščiai kalbėjo R. Balsys.

Gyvenimas nelepino

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad darbštus, nuoširdus ir paprastas, tačiau tuo pat metu labai gilus žmogus nuveikė stebėtino masto darbų ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos kultūrai.
„Kai kalbama apie P.Bielskį, man susidaro įspūdis, jog kalbame apie žmogų-padavimą. Klaipėdos kultūros magistro vardas uostamiestyje reiškia miesto šviesulį, koks būtent ir yra profesorius“, – apdovanotąjį sveikino V.Grubliauskas.

Žymus Klaipėdos veikėjas neslėpė, jog suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas jam reiškia daug, o gyvenime gražių žodžių daug girdėti neteko.

„Jūs tiek daug gražių dalykų pasakėte, kad aš per visą gyvenimą tiek negirdėjau. Šiandien jaučiuosi, kaip vaikas, kuris visą laiką buvo ujamas, o staiga motina jį pamatė ir uždėjo ranką jam ant galvos. Man nereikia šio žiedo, man nereikia ir kultūros magistro vardo, bet man svarbu žinoti, kad tiek garbių žmonių mane palaikė ir uždėjo ranką man ant galvos“, – neslėpė šiųmetis Klaipėdos kultūros magistras.

P.Bielskio gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Žodžius, jog gyvenime pagyrų jis nesiklausė, teatralas pagrindė skaitydamas dar sovietų sąjungos aukščiausių pareigūnų raštus bei skundus, kuriuose – raginimai išguiti, esą nepataisomai blogą žmogų, ne tik iš teatrų, bet ir iš miesto.

Darbus tęs

Vis dėlto, P.Bielskis neslėpė džiaugsmo, jog buvo įvertintas ir sakėsi tikėjęsis, jog miestas prisimins jo darbus.

„Aš ir galvojau, negali taip būti, kad aš taip myliu Klaipėdą, o ji manęs – ne. Juk nelogiška būtų. Nesiskundžiu savo gyvenimu. Jis buvo labai įdomus. Kaip geras detektyvas“, – kaip įprasta, charizmą demonstravo Kultūros magistras.

Apdovanotas profesorius už pasitikėjimą dėkojo artimiausiems bičiuliams bei bendražygiams, o šeimos atsiprašė už tai, jog ne visada skyrė pakankamai dėmesio.

„Mano žmona buvo jauna ir graži. Ji galėjo mane pamesti, bet to nepadarė. Ačiū jai už tai“, – itin jautrioje regalijų suteikimo ceremonijoje atviravo P.Bielskis.

Iškilusis uostamiesčio veikėjas patikino, jog pradėtus darbus tęs toliau ir tikino esąs laimingas dirbdamas Klaipėdoje ir Klaipėdai. Miesto bei universiteto vadovai patikino lauksiantys momento, kai profesorius praveria kabineto duris ir tardamas, jog turi problemą. Tai reiškia, jog šiųmečio Klaipėdos kultūros magistro galvoje gimė dar viena puiki miesto kultūrą budinanti mintis.