Paraiškų vertinimo chaosas

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras dėl valdžios institucijų neveiklumo pabandė prisiteisti žalą teismuose.

Procesas parodė, kad teismai nėra teisybės ieškotojų dėl valdžios neveiklumo pusėje. Kai paprastas subjektas teisiasi su valstybės institucija, teismai kartais yra linkę procesą vilkinti. Viena iš tokių vilkinimo formų gali būti ir atsisakymas priimti nagrinėti bylą.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras pateikė tris paraiškas gauti paramą per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę. Dėl Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės savotiško požiūrio į pareigas paraiškos nebuvo tinkamai vertinamos. Kilo ginčas.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. sausio 10 d. priėmė centrui nepalankų sprendimą. Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras kreipėsi į teismus. Jis prašė panaikinti ginčų komisijos sprendimą. Taip pat, jos vertinimu, Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė veikė kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, todėl solidariai turėtų atlyginti žalą.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras nurodė, kad dėl nevertintų paraiškų ji patyrė 125 tūkst. 328 eurus ir 64 centus turtinės ir 10 tūkst. eurų neturtinės žalos. Tokia žalą centras patyręs rengdamas paraiškas ir tam samdydamas darbuotojus, taip pat atlikdamas kitus būtinus paraiškų rengimo ir teikimo veiksmus.

Vėliau papildomai prašyta, kad valstybės institucija būtų įpareigota baigti įvertinti paraiškas. Jos buvo susijusios su jūrinės kultūros puoselėjimu, istorinių laivų atstatymu.

Sumokėtų Lietuvos valstybė

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 15 d. atsisakė priimti Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro skundą. Jis nurodė, kad bylos dėl valstybinių ar savivaldybės subjektų administravimo veiksmų, ypač dėl žalos, apygardų administraciniams teismams esančios neteismingos. Tai yra jos nesikišančios į procesus, kurie susiję su valdžios institucijų administravimo reikalais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo. 2022 m. balandžio 6 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai pasielgė panašiai kaip ir 2022 m. vasario 15 d. – vėl atsisakė priimti bylą.

Vėliau aiškėjo, kad neva neteisingai buvęs iškeltas reikalavimas. Turėjusi būti įtraukta Lietuvos valstybė, kuriai atstovaujančios Nacionalinė mokėjimo agentūra ir asociacija Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė. Tuo atveju, jei žala būtų priteisiama, ją atlyginti turėtų ne valstybės institucijos, o valstybė, nes pinigai tam būtų skirti iš biudžeto.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras vertino, kad "pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, paneigė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą".

Sistema neveiklumo naudai

Dėl Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės buvo netvarkos, paraiškos nebuvo tinkamai vertinamos.

Atrodytų, kad teisinė sistema tarsi gina valdžios institucijas nuo žmonių ir juridinių asmenų, kai šie nori priversti jas dirbti.

Procesas dėl nepriimamo skundo vėl buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Jis 2022 m. birželio 1 d. priėmė Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui nepalankią neskundžiamą nutartį. Paliko 2022 m. balandžio 6 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą nepakeistą. Tai yra teismas buvęs teisus, kad nepriėmė nagrinėti skundo prieš valdžios institucijas.

Gali atrodyti, kad, kai kalba pasisuka apie valdžios institucijų atsakomybę, teisingumo Lietuvoje nelauk.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija tai konstatavo kiek kitaip. Ji pritarė Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų paaiškinimui, kad dėl konkrečios finansinės žalos Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras turėjęs kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kur, beje, viena byla dėl panašių teiginių jau esanti analizuojama.

Ši istorija parodo ir kitką – tai, kad Vakarų Lietuvos regione dėl teisminio teisingumo yra nemaža spraga. Nors veiksmas vyksta Klaipėdoje ar jos regione, bet, jei tik kokie nors reikalai bent kiek susieina su valdininkais, teisingumo vietoje neieškok, o kreipkis į Vilnių. Ir dar nežinosi, ar sostinėje, kur ir advokatai gerokai brangesni, ir procesai ilgesni, tą teisingumą rasi. Teisinė sistema sukurta taip, kad "prisikasti" prie neveiklaus, nenorinčio dirbti valdininko būtų kaip įmanoma sunkiau.