Kol šalies valdžia dar sprendžia, kiek į Europą iš Azijos ir Afrikos valstybių plūstančių pabėgėlių Lietuva pasirengusi priimti, Klaipėdos vadovai tikina, kad šiam įvykiui pajūris jau ruošiasi morališkai.

Pabrėžiama, kad uostamiestis turi tokio pobūdžio patirties, nes prieš keliolika metų Klaipėdoje bandė integruotis migrantai iš Čečėnijos ir Irako. Tiesa, uostamiestyje atvykėliai ilgiau nepasiliko.

Esą yra dvi migrantų priėmimo galimybės – per Raudonojo Kryžiaus organizaciją ir per valstybines institucijas ar savivaldybes.

"Galioja tvarka, kad šiuo klausimu miestas nustato migrantų kvotas. Kol kas ta kvota – "nulinė". Jei iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mes gausime tokį pasiūlymą, miesto taryba turės apsispręsti, kiek tų atvykėlių Klaipėda gali priimti. Bet iš ministerijos jokių ženklų dar nėra. Manau, kad 200 pabėgėlių mums neatsiųs", – pusiau juokais svarstė Klaipėdos savivaldybės vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Mero pavaduotoja tikino, kad migrantų priėmimui turi atsirasti ir finansinis užtikrinimas. Užsiminta, kad vieno tokio atvykėlio išlaikymui per metus Lietuva turėtų skirti 6 tūkst. eurų.

"Reikės nuomoti butus, kur jie bus apgyvendinti. Tie žmonės turės mokytis kalbos ar darbo įgūdžių, o šitas paslaugas reikės nupirkti. Iki šiol, kiek Klaipėdoje buvo valstybės remiamų pabėgėlių, visi "išgaravo". Tai reiškia, kad iš uostamiesčio jie išvyko. Mūsų miestas jiems buvo tik pirminė stotelė", – prisiminė J.Simonavičiūtė.

Prieš keliolika metų Klaipėdoje buvo apgyvendintos čečėnų ir irakiečių šeimos, kurios esą po integracijos proceso visos iš uostamiesčio išvyko.