53-ejų Andžela atvyko į Klaipėdą iš Čerkasų kartu su dukra ir šešiamečiu anūku.

Šiuo metu moteris dirba Klaipėdos medicinos centre "Lorna", o laisvu laiku atvyksta savanoriauti į pagalbos centrą. Tai ji daro kiekvieną dieną.

Pagalbos centre Andžela kartu su kitais savanoriais surenka, rūšiuoja ir paskirsto žmonių paaukotus drabužius, higienos priemones, maistą ir buitinius daiktus.

Taip pat ji seka pagalbos centro puslapį interneto svetainėje, kontaktuoja su ukrainiečiais, kurie kreipiasi prašydami pagalbos, ir padeda tvarkyti užsakymus.

Moteris pasakojo, kad labdaros organizacijose savanoriaudavo ir prieš karą, dar gyvendama Ukrainoje.

Man labai patinka čia savanoriauti, turiu energijos, džiaugiuosi galėdama padėti savo tautiečiams ir laisvą laiką praleisti prasmingai.

"Man labai patinka čia savanoriauti, turiu energijos, džiaugiuosi galėdama padėti savo tautiečiams ir laisvą laiką praleisti prasmingai", – mintimis dalijosi Andžela.

Moteris pasakojo, kad savanoriauti jai ypač malonu dėl į centrą taip dažnai ateinančių vaikų.

"Savanoriauja tiek lietuvės, tiek ukrainietės mamos, kurios kartu atsiveda ir savo vaikus. Pagalbos centre net yra įrengtas žaidimų kampelis mažiesiems. Jie labai pakelia nuotaiką ir suteikia dar daugiau stimulo darbui", – pasakojo Andžela.

Bene daugiausia iššūkių kelianti savanorystės pagalbos centre dalis – sunkių emocijų išgyvenimas, klausantis tragiškų istorijų.

"Ukrainiečiai čia atvyksta nieko neturėdami, mes juos aprūpiname būtiniausiais daiktais, o šie dėkoja ir verkia", – graudinosi Andžela.

Moteris ir pati neslėpė didžiulio dėkingumo lietuviams, kad priėmė, ištikus nelaimei, padeda ir palaiko emociškai, kol jos šalyje vyksta karas.

"Labai ačiū visiems, kurie atneša tiek daug daiktų, rūbų. Ačiū, kad padedate ne tik vaikams, bet pasirūpinate ir suaugusiais, senjorais. Visiems žemai lenkiuosi. Mes, ukrainiečiai, labai tikimės, kad karas greitai baigsis ir galėsime keliauti namo", – su ašaromis akyse kalbėjo dėl karo tėvynėje Klaipėdoje užuovėją atradusi moteris iš Ukrainos.