Nuo Poveikio aplinkai dokumentų rengimo startuos ko gero didžiausias Lietuvos nepriklausomybės laikų uosto pertvarkymo projektas.

Priims didžiausius laivus

Šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė uosto išorinio ir vidinio kanalo tobulinimo (gilinimo ir platinimo), šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo, dalies Kuršių nerijos šlaito sutvirtinimo ir pietinės dalies uosto vartų suformavimo poveikio aplinkai vertinimo konkurso techninę užduotį.

Joje iš dalies apibrėžta tai kas vyks uoste artimiausius 3-8 metus pertvarkant jį. Uostas bus gilinamas išorės laivybos kanale iki 17,5 metrų, vidiniame kanale – iki 17 metrų. Dabar uosto laivybos kanalo gylis yra atitinkamai 15 ir 14,5 metrų.

Kokio pločio bus laivybos kanalas paaiškės atliekant tyrimus. Bet kuriuo atveju nuo dabartinio 150 metrų pločio kanalas platės iki 180, 200 metrų, o gal ir daugiau. Tai leistų priimti iki 365 metrų ilgio ir iki 54 metrų pločio laivus. Klaipėdos uostas siekia prisitaikyti priimti didžiausius pasaulyje konteinerinius laivus. Kaip tik konteinervežiai ir yra patys plačiausi laivai, kai kurie siekia iki 60 metrų.

Pertvarkymai uoste numatyti maždaug nuo 2018 metų ir vyktų naudojantis 2014-2020 ES paramos fondo lėšomis.  

Akcentas – uosto vartai

Bus pertvarkomi uosto molai pasukant laivų įplaukimo kanalą 10-12 laipsnių. Pasirodo, kad tai yra labai svarbu, nes įplaukdami į Klaipėdos uostą laivai tuoj už vartų turi daryti posūkį. Prie mažesnio greičio ir esant blogesniam orui visada kyla pavojus dėl šio manevro.

Perstatyti uosto vartus yra brangus malonumas. Uosto direkcija prašys ne mažiau kaip trijų alternatyvių uosto vartų pertvarkymo variantų.

Kas uosto vartai yra labai svarbūs liudija ir tai, kad bus ypač kruopščiai atliekami jų statybos geologiniai tyrimai. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti numatyti vieneri metai, o molų geologijos tyrimai vyks net dvejus metus.

Kitos svarbios priemonės bus sienelės sutvirtinimas ties Kuršių nerija nuo uosto vartų iki 28 piketo - riba netoli senosios Smiltynės perkėlos.

Pagal tą patį Poveikio aplinkai vertinimą uoste numatyta įvertinti ir vadinamųjų uosto pietinių vartų formavimą.

Paraleliai uoste numatyti ir Malkų įlankos gilinimas, joje esančių krantinių pertvarkymas. Su uosto gylių pertvarkymais vyks ir daugiau pokyčių. Bene daugiausiai diskusijų sulaukė skelbti planai užpilti žiemos įlanką prie jos ateityje įrengiant giliavandenę krantinė su 16,5-17 metrų gyliu.

Prieplaukos prie dambų

Klaipėdos uosto pertvarkymas vyks keliais etapais. Pirmiausiai būtų pertvarkomas uosto įplaukos kanalas taip, kad laivų plaukimo linija pasisuktų 10-12 laipsnių. Tuo pat metu numatytas ir uosto išorės kanalo platinimas ir gilinimas iki 17,5 metrų. Vidinėje dalyje uosto laivybos kanalas būtų gilinamas iki 17 metrų. Tokio gilinimo riba pirmajame etape baigtųsi iki 26 piketo – riba ties KLASCO su laivų pasisukimo ratu.

Tuo pat metu arba gal kiek ir vėliau vyktų pietinių uosto vartų formavimo pirmasis etapas. Jis apimtų dambos, kuri sulaikytų vandens nutekėjimą iš Kuršių marių statybą už Kiaulės Nugaros. Taip pat paraleliai už Smeltės pusiasalio būtų statoma ir jau daug metų žadama įrengti mažųjų laivų prieplauka.

Pertvarkant uostą antruoju etapu, greičiausiai jau po 2020 metų, iki 17 metrų būtų gilinamas laivybos kanalas nuo pirmojo apsisukimo rato (26 piketas) iki Kiaulės Nugaros (87 piketas). Maždaug tuo pat metu turėtų būti vykdomas ir pietinių vartų antrasis etapas. Jo metu būtų formuojama vandens nutekėjimą iš Kuršių marių mažinanti damba Kuršių Nerijos krante prie Alksnynės. Dokumentuose minima, kad prie tos dambos taip pat būtų formuojama pramoginių laivų prieplauka.