Uoste iš mirties taško pajudėjo užteršto dumblo tvarkymo darbai – nuo teršalų uostą išvalys latviai.

Dumblo valymo iš dokų duobių istorija turi maždaug dešimtmečio ilgio „barzdą“. Daugiau nei prieš dešimtmetį gautų Pasaulio banko lėšų – apie 10 mln. litų nesugebėta panaudoti. Kurti įvairiausi užteršto grunto tvarkymo planai, o laikas vis bėgo. Kai problema jau tapo „degančia“, ketinta laidoti užterštą gruntą jūros sąvartyne. Pradžioje lyg ir sutikę, vėliau tai daryti

uždraudė aplinkosaugininkai.

Klaipėdos uoste dokų duobėse gruntas yra užterštas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, kitomis medžiagomis. Juokaujama, kad dokų duobių grunte yra visa Mendelejevo lentelė.
Tinkamai sutvarkyti užterštą gruntą yra brangus malonumas. Latvijos kompanija BGS jį pasisiūlė sutvarkyti už 22 mln. litų. Kitos konkurse dalyvavusios kompanijos siūlė net 32 ir 35 mln. litų kainas.

Užteršto dumblo tvarkymo procesas nėra paprastas. Iš po dokų duobių pradėti siurbti dumblą planuota dar pernai gruodį. Procesas kiek užsitęsė. Dumblo valymo iš po dokų konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS tokių darbų patirties turėjo nedaug. Latvijoje jos buvo atliktas kažkoks žymiai mažesnės apimties darbelis.
Latvijoje užterštas gruntas tvarkomas paprasčiau – iš uosto visas gruntas plukdomas į jūros sąvartynus. Jelgavos rajono Emburgo mieste yra grunto valymo fabrikas. Per metus jis perdirba 2000–2500 tonų užteršto grunto. Valant Klaipėdos uostą ir gruntą perdirbant tokiame fabrike tam prireiktų dešimtmečių. 

Trukdo uostui vystytis

Per maždaug 50 metų, kai Klaipėdos uoste buvo pastatyti pirmieji dokai, duobėse, kur remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkst. kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairių metalų, kitų liekanų. Iš jų apie 130 tūkst. kubinių metrų yra po Vakarų laivų gamyklos dokais.

Laivų statybos ir remonto bendrovės jau dešimtmečiais kelia problemą. Dokų negalima giliau nugramzdinti, nes kai kur dumblo susikaupė iki šešių metrų sluoksnis, nebegalima priimti didelių laivų remontui. „Vakarų laivų gamykla“ planavo įsigyti doką didesniems „Panamax“ tipo laivams remontuoti. Tačiau ji to negali daryti, kol neišvalytos duobės.
Neišvalytos dokų duobės Malkų įlankoje trukdo valyti ir gilinti jos akvatoriją. Taip uostas praranda nemažą kiekį krovinių.

Dumblą suriša reagentai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė teigė, kad duobės pirmiausia valomos iš po Vakarų laivų gamyklos dokų.
Vėliau, vamzdynais išsiurbtas gruntas į aikštelę bus pumpuojamas ir iš „Vakarų Baltijos laivų statyklos“, „Klaipėdos laivų remonto“, buvusios „Laivitės“ dokų duobių.

Iš Vakarų laivų gamyklos dumblas siurbiamas per Smeltės pusiasalį ir Malkų įlanką specialiai nutiestu vamzdžiu. Jau išsiurbtos pirmosios tonos dumblo. Jis  pilamas į aikštelę. Naudojant chemines medžiagas surišami jame esantys teršalai. Vienam kubiniam metrui grunto surišti naudojama apie 30 kilogramų – reagentų akrilo polimerų. Reakcijos metu iš grunto atsiskiria vanduo ir lieka sausa medžiaga. 

Likusi masė dedama į specialius maišus, kur gruntas susigulės. Kaip sausas gruntas laikosi, bus aišku po pirmosios žiemos.

Planuojama, kad išvalius visą gruntą iš po doko duobių susikaups apie 100 tūkst. kubinių metrų sausosios medžiagos.

Ant dumblo – naujos krantinės

Vėliau sukietėjusį užterštą gruntą planuojama stabilizuoti, paskleisti ir ant jo pastatyti naujas uosto krantines. Kada tai bus daroma, dar neaišku, naujų krantinių statyba buvusioje valčių prieplaukoje nėra įtraukta į artimiausius Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo planus.   

Tvarkant užterštą gruntą pradžioje vykdytas eksperimentas, kokios sudėties chemines medžiagas naudoti, norint padaryti gruntą nekenksmingą aplinkai. V.Paukštė akcentavo tai, kad tiriant gruntą ypač padeda aplinkosaugininkai, kurie reikalui esant net savaitgaliais atvyksta paimti iš grunto atsiskyrusio vandens cheminės sudėties mėginių.