Senų daugiabučių namų gyventojai užvertė skundais šilumos ūkio prižiūrėtojus. Jie piktinosi, kad namuose karšta. Viename bute užfiksuoti 27 laipsniai šilumos. Prižiūrėtojams belieka skėsčioti rankomis – jie negali sureguliuoti senos sistemos. Nors šildymo sezono pradžia paskelbta prieš daugiau nei mėnesį, kai kurie klaipėdiečiai dar verčiasi be jo. Anot gyventojų, namuose ir taip šilta.

Reakciją išprovokavo saulė

Šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams užvakar buvo nelengva. Šią paslaugą teikiančias įmones skambučiais atakavo senuose daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai.

Gyventojai piktinosi, kad namuose – karšta. Viena Manto gatvėje gyvenanti moteris atsiuntė nuotrauką, kurioje užfiksuotas termometras, matuojantis patalpos oro temperatūrą.

Stulpelis buvo sustojęs ties 27 laipsniais šilumos. Klaipėdietė namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčiai tarnybai rašė, kad jau ne kartą kreipėsi, jog būtų sumažintas šilumos tiekimas. Moteris piktinosi, kad to niekas nepadarė. Ji pabrėžė, esą tokios problemos buvo ir praėjusį sezoną.

"Esame priversti laikyti pravirus langus ir tiesiogine prasme "leisti vėjais" už šildymą mokamus nemažus pinigus. Prašau imtis priemonių ir sumažinti mūsų name alinantį karštį", – namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčios įmonės darbuotojų prašė gyventoja.

Minėtą paslaugą teikiančios įmonės "Lamberta" direktorius Jonas Kondratas pasakojo, kad panašių nusiskundimų sulaukta ir daugiau. Visi jie buvo iš gyventojų, kurie gyvena senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose namuose. Pastaruosiuose nėra atnaujintas net šilumos mazgas.

"Oras buvo šiltas, švietė saulė. Dėl to ir buvo tokia kai kurių senų daugiabučių namų gyventojų reakcija", – tvirtino vadovas.

Sureguliuoti neturi galimybių

Pasak J.Kondrato, visiems tokiems interesantams teko pateikti vienodą atsakymą.

"Paaiškinome, kad sistema yra reguliuojama iš katilinės. Name yra senas, elevatorinis šilumos mazgas. Tad šilumos prižiūrėtojas šilumos tiekimą gali pareguliuoti tik 5 proc. – tai yra 2 laipsnių tikslumu. Kad būtų dar vėsiau, turėtume nebent išjungti šildymą", – pasakojo direktorius.

Vadovas aiškino, kad renovuotuose namuose įrengtas naujo tipo šiluminis centras. Jis ne tik leidžia gerai reguliuoti šilumą, bet ir, vyraujant šiltiems, permainingiems orams, padeda sutaupyti.

J.Kondratas tvirtino, kad į Manto gatvėje esantį namą, kurio gyventoja skundėsi, šilumininkas kiekvieną savaitę vyksta du kartus reguliuoti šilumos, kai pagal sutartį priklauso vieną.

Kiekvieną dieną siųsti darbuotojų nėra galimybių, nes šie turi ir kitų darbų.

"Be to, reguliuojant ne visada galima pasiekti norimo rezultato. Taip būna, kai name nėra balansinių ventilių. Sumažinus temperatūrą, kad vieniems butams būtų gerai, pradėtų šalti kitų gyventojai", – dėstė direktorius.

Pasak vadovo, vienintelė išeitis, kad namas šiltų tolygiai, ir visiems būtų gerai – renovacija. Rekomenduojama atnaujinti bent šilumos mazgą ir šildymo sistemą.

"Skaičiuojama, kad investicijos atsipirktų per 3–4 metus. Norint pradėti šiuos darbus, reikia kreiptis į namo administratorių", – komentavo direktorius.

Prašo ir išjungti šildymą

J.Kondratas pabrėžė, kad atnaujinta šildymo sistema ir įrengtas naujas šilumos centras ypač padeda sutaupyti vyraujant šiltiems ir permainingiems orams, kokie dabar būna ne tik rudenys ar pavasariai, bet ir žiemos.

"Kokie orai dabar vyrauja pas mus šaltuoju metų laiku? Šaltukas paspaudžia sausį ar vasarį, o toliau vėl šilta. Automatizuoti šilumos mazgai tokiais atvejais yra geriausias sprendimas", – pabrėžė direktorius.

Anot vadovo, atšilus orams, sulaukiama ir pavienių gyventojų skambučių, kad name būtų išjungtas šildymas. Tokių pageidavimų kasmet būna apie 5 proc.

Atvejo, kad gyventojų dauguma (50 proc. +1) norėtų išjungti šildymą, name nebuvo. J.Kondrato teigimu, tokie daugiabučiai jau atsinaujino šildymo sistemas ir mazgus.

"Būna, skambina žmonės ir piktinasi, kodėl įjungėme šildymą, reikalauja išjungti. Klausia, ar specialiai taip elgiamės, tačiau sureguliuoti sistemos negalime", – pasakojo direktorius.

Nesišildo, bet šilta

Šildymo sezonas uostamiestyje startavo prieš daugiau nei mėnesį – spalio 9 d. Oro temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos tada buvo daugiau nei tris dienas. Vėliau orai atšilo.

Šiemet šildymo sezonas buvo paskelbtas anksčiausiai per dešimt metų.

Nors dauguma klaipėdiečių netrukus gaus šį sezoną pirmąsias sąskaitas už šildymą, kai kuriuose butuose radiatoriai dar nešyla. Ir taip yra ne dėl kokių nors problemų, o dėl pačių gyventojų sprendimo.

Naujos statybos name Klaipėdos gatvėje gyvenanti pora pasakojo, kad šildymo neįsijungė, nes dar nereikia. Ji gyvena bute, kuriame įrengtas individualus dujinis šildymas.

"Dar neįsijungėme. Tikrai ne dėl to, kad bet kokiomis priemonėmis taupytume. Namuose paprasčiausiai yra šilta. Vyrauja 20–21 laipsnis šilumos", – tvirtino mergina.

Pasak klaipėdietės, praėjusiais metais šildymo sezoną jie taip pat pradėjo kur kas vėliau, nei buvo paskelbta oficiali sezono pradžia.

"Gal šiek tiek anksčiau, nei startuosime šiemet", – teigė gyventoja.

Užsuktus radiatorius dar laiko ir kitame naujos statybos name gyvenanti klaipėdietė. Mergina įsikūrusi Tauralaukio gatvėje.

"Bandžiau atsukti radiatorius, bet labai karšta. Reikėjo atidaryti langus, o pinigų nesinori leisti vėjais. Kam šildytis, jei yra šilta?" – tvirtino mergina.

Minimaliai šildosi ir dauguma visiškai renovuotų namų gyventojų.

Gali šildytis ir vasarą

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtino, kad mieste yra atnaujinta apie 60 proc. šilumos mazgų. Iš viso pastarųjų yra per 1,6 tūkst.

"Dabar dažniausiai atnaujinami visi namai. Tačiau anksčiau būdavo, kad bendrijos ir administratoriai imdavosi tik šildymo mazgo ir sistemos atnaujinimo", – pasakojo vedėjas.

A.Gaižutis pabrėžė, kad automatizuoti šilumos mazgai padeda taupyti. Jie reaguoja į oro temperatūrą ir tiekia atitinkamą kiekį šilumos. Nereikia centro reguliuoti mechaniškai.

"Dar geriau, kai atnaujinama visa šildymo sistema ir sumontuojami reguliatoriai, davikliai. Tada ir žmonės patys šildosi, kiek jiems reikia, ir į orą atsižvelgiama", – tvirtino vedėjas.

A.Gaižutis pasakojo, kad skandinavams nereikia skelbti šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Žmonės gali šildytis ir vasarą.

"Juk ir pas mus šiluma į namus tiekiama ir vasarą. Tik užsukamos šildymo sklendės. Skandinavijos šalyse šiluma tiekiama visus metus. Jei žmonės nori, gali atsisukti ir vasarą. Pas mus kasmet kyla didžiausias galvos skausmas, kada pradėti ir baigti šildymo sezoną. Skandinavijos šalyse visi šildosi, kada ir kiek nori", – pasakojo vedėjas.

A.Gaižutis nustebo, kad dar yra žmonių, kurie nesišildo. Jis abejojo, kad visą laiką patalpoje gali išsilaikyti 21 laipsnis šilumos.

"Juk dieną būna šilčiau, vakare ir naktį šalčiau. Gal žmogui nešalta, bet visą laiką nestebėsi temperatūros", – teigė vedėjas.

A.Gaižutis atkreipė dėmesį, kad vartotojams, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, nors šie užsisukę radiatorius, gali tekti mokėti už bendro naudojimo šilumą. Visada pabrėžiama, kad namas yra vienas organizmas, ir šiluma iš vieno buto keliauja į kitą.

Spalį užfiksuotas rekordas

Panašūs orai uostamiestyje laikysis ir toliau. Vis dėlto pirmasis šildymo sezono mėnuo buvo šaltesnis nei praėjusių metų.

"Spalis pasižymėjo neblogais orais. Įvertinant, kad yra ruduo, netrūko saulės", – tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys.

Pasak jo, šiemet Klaipėdoje spalis buvo sausiausias per 50 metų. Iškrito tik 9 milimetrai kritulių. Paprastai šį mėnesį vidutiniškai iškrenta 80 milimetrų kritulių.

Pirmojo šildymo sezono mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,6 laipsnio šilumos. Šis spalis buvo šaltesnis nei praėjusiais metais. Tada vidutinė oro temperatūra siekė 8,8 laipsnio šilumos.

Žemesnė temperatūra taip pat buvo žemesnė nei norma. Pastaroji yra 9 laipsniai šilumos.

"Spalį netrūko vėsių dienų. Jau pradžioje atšalo ir buvo įjungtas šildymas. Spalis buvo šaltesnis, bet prognozuojama, kad ruduo bus šiltesnis nei norma. Keičiantis klimatui, šaltasis sezonas išsitęsia, tačiau orai nėra tokie atšiaurūs. Taip pat metų laikai pasistumia. Rugsėjį dar buvo vasaros tąsa", – komentavo vedėjas.

Koks bus lapkritis, anot jo, dar sunku pasakyti. Tačiau prognozuojama, kad temperatūra bus įprastinė ar šiek tiek aukštesnė. Laukiama ir šiltesnė žiema.

Pastarosiomis dienomis vyravo 10–12, naktimis – maždaug 9 laipsnių šilumos. Tačiau tai nėra rekordas. Pastarasis fiksuotas 1968 m. ir siekė 15,4 laipsnio šilumos.

"Vienais metais vyrauja šiltesni, kitais – vėsesni orai. Temperatūros svyruoja, bet šiltėjimo tendencijos yra. Visą šią ir kitą savaitę orai išliks panašūs", – tvirtino vedėjas.

Vidutinė lapkričio temperatūra siekia 3,9 laipsnio šilumos.

"Dar tik pirma mėnesio pusė. Visko dar gali būti. Nusileis šalčio banga iš šiaurės, ir atvės", – teigė vedėjas.