Gamtininkai pastebėjo, kad karkvabalių gausą lemia šaltas ilgas pavasaris ir po to staigiai sušilęs oras. Karkvabalių lervos bręsta po medžių šaknimis, kuriomis ir maitinasi, suaugę vabzdžiai minta augalų lapais.

Pačiais karkvabaliais minta ne tik pelės ir paukščiai, bet ir žuvys, nes pajūryje vyraujantys rytų vėjai neretai šiuos vabzdžius nuneša tolyn į jūrą, kur jie dažniausiai nuskęsta. Tų, kurių nesuėda žuvys, bangos išplauna į krantą ir jų liekanos švinksta ant smėlio, kas poilsiautojams ne itin patinka.

Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, karkvabalių maitą turėtų surinkti paplūdimių tvarkytojai, kad šie nekeltų diskomforto vasarotojams. Nes ilgainiui maita ima dvokti.

Anot E.Paplauskio, šių vabzdžių populiaciją reguliuoja kovai, kurie „dėl žmonių fanaberijų“ pas mus yra masiškai naikinami.

„Pas mus greitai bus, kaip Lenkijoje. Ten kovus jau ketinama įrašyti į Raudonąją knygą. Išnaikinome kovus, dabar džiaukimės karkvabaliais. Ateityje jų tik dar labiau daugės. Reguliatorių išnaikinome ir turime tai, ką turime. Laukiu, kada žmogus pajus tos savo veiklos pasekmes“, – dėstė E.Paplauskis.