Laukia gausaus lietaus

Pirmosiomis birželio dienomis, kaip teigia Lietuvos hidrometeo-
rologijos tarnybos darbuotojai, Klaipėdos apskrityje vyrauja ketvirtosios klasės miškų gaisringumas. O tai reiškia, kad miškuose labai sausa, gaisrų pavojus –
didelis.

Miškininkai įsitikinę, kad atsipūsti galėtų tik, jeigu prapliuptų gausus, ne vieną valandą trunkantis lietus. Kai yra labai šilta, staigus, bet trumpas lietutis neapsaugo miškų nuo gaisrų, karštis greitai išgarina į miško paklotę susigerti nespėjusią drėgmę.

Kol kas gyventojai raginami būti itin atsargūs. Jei ilgiau nepavyks sulaukti lietaus, ir pajūrio zonoje bus paskelbta penktoji gaisringumo klasė, miškininkai rekomenduos savivaldybėms uždrausti lankymąsi miškuose.

Miškininkai ir ugniagesiai sutartinai tikina, kad daugumą miškų gaisrų sukelia neatsargiai besielgiantys žmonės. Šiemet miškai jau degė Šernų girininkijos (Klaipėdos r.) valdose ir prie Šventosios. Kol kas šių gaisrų priežastys nežinomos. Abiem atvejais degė miško paklotė. Apie šias nelaimes sužinota labai greitai, tad ugnis neišplito, medžiai nenukentėjo.

Budi šviesiuoju metu

Laiku pastebėti miškų gaisrus padeda priešgaisrinės kameros. Pernai miškus Neringoje ir Klaipėdoje padegęs piromanas gamtai padarė beveik 52 tūkst. eurų žalą. Jeigu nustatoma, kad gaisrą tyčia ar netyčia sukėlė žmogus, žala gamtai skaičiuojama kvadratinį metrą sudegusios miško paklotės vertinant šešiais eurais. Šią žalą privalo atlyginti kaltininkas.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Gražina Banienė pasakojo, kad šiuo metu Kuršių nerijoje, Nidos ir Smiltynės girininkijose miškininkai budi nuo devintos valandos ryto iki saulės laidos, tai yra, apie 22 valandos.

Jei dar ilgiau nepalis, budėjimo laikas bus ilginamas – nuo aštuntos ryto iki vėlyvo vakaro, budėjimas baigsis praėjus valandai po saulės laidos.

Statistika rodo, kad daugiausia miškų bei atvirų vietų gaisrų kyla balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

Pavojus – ir gyvybėms

Dažniausiai miškuose gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, ugnis įsiplieskia nuo neužgesintos nuorūkos ar degtuko, palikto laužo. Sausa žolė, pernykščiai spygliai, samanos, šakelės bematant pagauna liepsną, ugnis plečiasi labai greitai. Miške laužus galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose aikštelėse. Pasak ugniagesių, gaisrus gali sukelti ir automobiliai ar kitos transporto priemonės. Net mažytė kibirkštėlė gali tapti milžiniško gaisro priežastimi. Kartais žmonės iš mašinų išmeta tepaluotų skudurų, kurie gali itin greitai užsiliepsnoti, o ugnį gali įžiebti ir stiklo šukės. 

Miško, kaip ir pernykštės žolės, gaisrai pavojingi ir tuo, kad gali persimesti ir į gyvenamuosius namus.

Dažną pavasarį ar vasaros pradžioje ugnis nušluoja ne vieną sodybą. Ir Klaipėdos apskrityje yra buvę tragiškų įvykių, kai gesindami namus žuvo žmonės.

Ugniagesiai tvirtina, kad tuopų pūkai tik didina pavojų kilti staigiems gaisrams, ypač kai daug pūkų susikaupia vienoje vietoje.

Pavojingiausiu metu Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojai drauge su urėdijų darbuotojais, gamtosaugininkais, policininkais drauge mokosi veikti ypatingų nelaimių sąlygomis, vykdo reidus.

Didieji Kuršių nerijos gaisrai tapo milžiniška pamoka. Šiemet Juodkrantėje jau vyko daug fizinių jėgų pareikalavę ugniagesių mokymai.

Pastarosiomis dienomis pajūryje pakilęs vėjas verčia baimintis, kad menkiausia liepsna gali virsti milžinišku gaisru. Miškų gaisrai yra ugniagesių siaubas dar ir todėl, kad dažniausiai miške nesama vandens telkinių, o pasiekti liepsnojantį plotą galingiems gaisriniams automobiliams yra itin sudėtinga. Todėl ugniagesiai imasi gesinti liepsną parankinėmis priemonėmis, taip rizikuodami savo sveikata.

Statistika

– Nuo birželio 1-osios iki 4 dienos Klaipėdoje ugniagesiai gesino 13 gaisrų.

– Šiemet Klaipėdos apskrityje atvirose teritorijose jau kilo 190 gaisrų, jų metu išdegė apie 95 hektarų plotas.

– Miškuose kilo 7 gaisrai:

2 gaisrai Klaipėdos rajone,

2 gaisrai Kretingos rajone,

1 Klaipėdoje,

1 Kretingoje,

1 Skuodo rajone.