Vilniuje tūnantys valdininkai uostamiesčio žvejus užsimojo paversti užsieniečiams tarnaujančiais baudžiauninkais. Taip nutiks, jei Žemės ūkio ministerija įgyvendins savo slaptus ketinimus privatizuoti Klaipėdos žuvų aukcioną, kurį labai pageidautų įsigyti verslininkai iš Olandijos.

Į pagalbą – pavaldiniai

Dienraščio šaltinių teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), vos jai pradėjo vadovauti šios kadencijos ministras Kazys Starkevičius, deda visas pastangas, kad Klaipėdos žuvų aukcionas kuo greičiau patektų į privačias rankas.

Šiuo metu žuvų aukcioną valdo bendrovė "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas". Jos steigėja yra ŽŪM, kuri valdo ir 100 proc. bendrovės akcijų.

Aukcioną galima privatizuoti tik po 2011 m. vasario. Iki to laiko galioja priežiūros sutartis, nes šis objektas pastatytas ES lėšomis.

Tačiau, anot dienraščio šaltinių, "prichvatizacija" gali įvykti ir greičiau. ŽŪM neseniai žengė žingsnį, kad aukcioną valdanti bendrovė būtų likviduota.

Praėjusią savaitę Nacionalinė mokėjimo agentūra žuvų aukcioną valdančiai bendrovei sudavė skaudų smūgį. Ji nustatė, kad aukciono statybos ir įrengimo darbai buvo atlikti pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras.

Todėl esą aukcioną valdanti įmonė valstybei turi grąžinti per 4 mln. litų, o ši pinigus atiduoti ES.

Akivaizdu, kad tokią sumą "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" galės grąžinti tik tuomet, jei parduos bendrovei priklausančius pastatus.

Anksčiau Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, jog aukciono savininkė valstybei turi grąžinti šiek tiek daugiau nei milijoną litų.

Tačiau ŽŪM inicijavo naują tyrimą, po kurio neva paaiškėjo, kad reikia grąžinti visą gautą ES paramą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pavaldi ŽŪM.

"Problema yra labai rimta, džiaugsmo nėra. Jei ES pasakys, kad ji nori atgauti pinigus, manau, ministerija ieškos, kur jų rasti. Suprantama, aukcioną valdanti bendrovė tokių lėšų tikrai neturi, ji privalėtų parduoti pastatus. Tačiau apie bendrovės likvidaciją kol kas jokių kalbų nėra", – teigė ministro vyriausiasis patarėjas Vytautas Grušauskas.

Domisi ir "berniukai"

Įtarimų, kad aukciono statybos vyksta neskaidriai, kilo dar 2006 m. Tuomet įtarimus tyrė Viešųjų pirkimų tarnyba. Ji konstatavo, kad esminių pažeidimų nepadaryta.

Šiemet balandį į Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreipėsi ir ministras K.Starkevičius. Jis prašė apginti viešąjį interesą, nes esą statant žuvų aukcioną buvo iššvaistyti pinigai.

Prokurorai ministro prašymo netenkino – neįžvelgė pažeidimų. Tokį atsakymą K.Starkevičius apskundė Generalinei prokuratūrai. Tačiau ši paliko galioti uostamiesčio prokurorų sprendimą.

Dienraščio žiniomis, jau yra potencialūs pirkėjai, kurie laukia, kada aukcioną valdanti bendrovė bus likviduota, o pastatai parduoti. Jei taip neįvyktų, privatizavimas esą prasidės po 2011 m. vasario.

Teigiama, kad aukcionu labai domisi olandai, kurie jau kelis kartus lankėsi, domėjosi veiklos rezultatais.

Dar vieni pirkėjai įvardijami "berniukais", kurie esą už aukcioną pasiryžę sumokėti 12 mln. litų.

Menkės – valstybės turtas

Klaipėdos žuvų aukcionas verslininkams yra labai skanus kąsnis.

Tačiau jį privatizavus uostamiesčio žvejai labai nukentėtų. Jiems liktų tik atiduoti supjaustyti savo laivus, nes žvejoti nebeapsimokėtų.

K.Starkevičius pasirašė įsakymą. Juo žvejus įpareigojo nuo kitų metų pradžios aukcione parduoti 80 proc. menkių, kurias jie gali sugauti pagal skirtą kvotą.

Kitąmet taip pat gali įsigalioti ES reglamentas, kuriame bus numatyta, kad žvejai per aukcionus privalo parduoti visas Baltijos jūroje sugautas menkes.

Lietuvai skiriamos menkių kvotos yra šalies turtas, kaip, pavyzdžiui, miškai, durpės, kiti gamtiniai ištekliai. Skaičiuojama, kad Lietuvai metams skiriamų menkių kvotų vertė minimalia šių žuvų pardavimo kaina yra 58 mln. litų.

Privalės parduoti pigiai

Šiuo metu aukcione galioja tokia tvarka, kad menkių kainą diktuoja rinka.

Europos Komisija yra nustačiusi minimalią menkių kainą, todėl aukcione menkių negalima įsigyti pigiau nei maždaug po 2 litus už kilogramą.

Tačiau aukcione nustatoma pradinė menkių kilogramo kaina. Aukciono metu ji kas 3 sekundes mažėja 10 centų, kol pasiekia minimalią kainą.

Kai verslininkas nusprendžia, kad kaina sumažėjo taip, kad jam žuvis pirkti apsimoka, jis stabdo kainos mažėjimą ir įsigyja menkių.

Praėjusią savaitę Klaipėdos žuvų aukcione šių žuvų kilogramas buvo parduodamas už maždaug 5 litus.

Jei Klaipėdos žuvų aukcioną įsigytų privatūs verslininkai – lietuviai ar olandai – jiems būtų suteikta galimybė kaip reikiant skriausti žvejus.

Aukciono valdytojai galėtų nustatyti pradinę menkių kilogramo kainą tokią, kokia yra minimali – apie 2 litai už kilogramą.

Už grašius žuvis galėtų nusipirkti verslininkų prielankumą pelnę supirkėjai ir menkes perparduoti trigubai brangiau.

Tačiau žvejai, užuot už menkių kilogramą gavę 5 litus, turėtų tenkintis perpus mažesnėmis sumomis, bet vis tiek privalėtų žuvis tiekti aukcionui.

Europos Komisija neleidžia menkių parduoti pigiau nei yra nustačiusi minimalią kainą, tačiau niekas aukciono valdytojų neįpareigoja menkes parduoti brangiau.

Jei įsigaliotų įpareigojimas aukcione parduoti 100 proc. pagal kvotas sugautų menkių, Klaipėdos žuvų aukcione per metus būtų parduodama 3 tūkst. tonų šių žuvų.

Žada piketus prie Seimo

"Teko girdėti, kad Klaipėdos žuvų aukcioną norima privatizuoti. Tačiau tai būtų pati didžiausia nesąmonė. Grėsmė kiltų pačiai valstybei, jos moralei. Kaip galima privatiems verslininkams perleisti aukcioną, kuris už ES pinigus pastatytas žvejams?" – pasipiktinimo neslėpė daugiausiai uostamiesčio žvejų vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad aukcionas gali būti privatizuotas "nešvariai", nes "prie kiekvienos valdžios yra pasipelnyti norinčių berniukų".

Anksčiau aukcioną keikę žvejai dabar jau pripažįsta, kad be jo neišsiverstų.

"Kodėl gerai dirbantį objektą reikia parduoti? Jei kas nors siekia asmeniškai iš tokio sandorio pasipelnyti, tai reikia pasakyti, kad "otkatai" per krizę turi baigtis. Sakiau ir sakysiu, kad jis turi priklausyti žvejams", – tikino A.Bargaila.

Karingai nusiteikęs pašnekovas tvirtino, kad jei prireiks, aukcioną nuo privatininkų žvejai gins rengdami piketus ir prie Seimo, ir prie Prezidentūros.

V.Grušauskas tikino, kad ministerija taip pat siekia aukcioną perleisti žvejams, tačiau jie esą patys nenori jo perimti.

"Privatizuoti aukciono tikrai nesirengiame. Galbūt apie tai reikėtų galvoti po kelerių metų, jei aukcionas dirbtų labai nuostolingai. Kol kas taip nėra", – kalbas apie privatizavimą neigė V.Grušauskas.

Klaipėdos žuvų aukcionas pradėtas statyti 2005 m., o veiklą pradėjo 2007-aisiais. Jį pastatyti kainavo apie 7 mln. litų, iš kurių 4,2 mln. skyrė ES.