Pajūrio kultūrinimo tendencija

Ne vienas klaipėdietis, apsilankęs netoliese esančiuose pajūrio miestuose, lieka sužavėtas tuo, kaip yra įrengta prieškopėse ar kopose, ypač Latvijos Ventspilyje ar Liepojoje.

Pajūryje įrengti ištisi plotai vaikščiojimo, dviratininkų takų, atvirų sporto ir pramogų kompleksų. Ventspilyje netoli jūros yra unikalus laivų inkarų muziejus. Šalia jo įrengtas geležinkelio siaurukas, kuris vežioja žmones po pajūrio parką.

Sovietmetis iš Lietuvos pajūrio niekaip nesitraukia.

Tendencija kultūrinti pajūrį, pritaikyti žmonėms yra daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių, pajūrio miestų.

Lietuvoje daug kas kitaip. Neseniai pasirodė žinia, kad Palangos kopose išdygo didžiuliai namai. Sovietmetis iš Lietuvos pajūrio niekaip nesitraukia.

Tai, kad laisvai leidus šeimininkauti pajūryje atsirastų daugybė vilų, privačių namų, ir sukūrė Lietuvoje tarsi "zonos" sąlygas, kai įstatymai pajūrio zonoje draudžia bet ką daryti. Prioritetai teikiami laukiniam pajūriui.

Pavyzdys: unikalūs sprendimai Ventspilio pajūrio parke, kur dvelkia jūrine dvasia. V. Matučio nuotr.

Politinis projektas

Esant tokioms sąlygoms, tarsi ir būtų galima pasidžiaugti, kad dalyje Klaipėdos miesto pajūrio prie Melnragės atsirado parkas, kuris šiuo metu pervadintas Odesos taku. Taip Klaipėda savotiškai solidarizuojasi su Rusijos į karą įtraukta Ukraina.

Šis parkas turi ir politinį atspalvį. Kai Klaipėdoje vyko vajus prie Melnragės pastatyti išorinį uostą, parkas turėjo garantuoti, kad valdžia, ieškodama privažiavimų į uostą, į miesto teritoriją nelįs.

Iš dalies dėl tos priežasties Melnragės parkas išėjo lėkštokas ir paviršutiniškas. Jis nuolat sulaukia tiek į jį atvykusių, tiek vietinių žmonių kritikos.

Melnragės pajūrio parkas yra tarsi be dvasios – jokio jūrinio simbolio, maketo ar ko nors panašaus, tik platus medinis takas per kopas.

Paprastai tokiuose parkuose vyksta menininkų stovyklos, jie kuria ką nors unikalaus, ko neturi kiti. Žemėlapis su simbolika prie įėjimo jau gerokai aptriušęs.

Parke taip pat daugybė problemų: nei tualetų, tiksliau tualetai tik prie įėjimų, nei šiukšlių dėžių, nei apšvietimo.

Nuostata: niekuo neišsiskiriantis, net dviračiais važiuoti draudžiantis Melnragės parkas. V. Matučio nuotr.

Parke sužibo viltys

Savivaldybės valdininkai aiškina, kad Melnragės parkas buvo įrengtas už ES lėšas pagal kraštovaizdžio apsaugos priemonę. Jo tikslas buvęs saugoti kraštovaizdį, gerinti ekologiją pajūrio gamtos dalyje.

Klaipėdos savivaldybininkai prabyla tarsi gamtosaugininkai, o visuose pajūrio miestuose tikslas gamtoje, netoli vandens – padaryti patrauklią vietą žmonėms.

Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – puikiu pavyzdžiu yra Ventės ragas prie Kuršių marių. Ten tarsi nieko daug ir nėra, tik pasivaikščiojimo takas prie molo. Ventė vasarą, ypač savaitgaliais, pritraukia palyginti daug žmonių.

Melnragė yra dar geresnėje vietoje, su dar patrauklesniu objektu – šiauriniu molu. Žmonėms ši vieta patinka. Trauktų ir Melnragės parkas, tik jame reikia elementaraus patogumo, ne vien "kraštovaizdžio apsaugos".

Dėl gamtos apsaugos atsisakyta parke įrengti apšvietimą, tai trikdo lankytojus vakarais, nes būna, kad parke "šmirinėja" įvairūs šešėliai.

Savivaldybės atstovai nurodo, kad ką nors tvarkyti parke, pavyzdžiui, keisti takus, negalima, nes numatytas penkerių metų ES projektų "moratoriumas".

Šiokia tokia viltis vis dėlto yra. Melnragės parko rytinėje dalyje nuspręsta skirti atskirą plotą žaidimų ir sporto aikštelėms, kur jau būtų ir apšvietimas.