Išsekina nerštas

Specialistai ramina, jog kasmet po neršto pakrantėje atsiduria nedidelė dalis jūros faunos.

Įvairių rūšių žuvų aptikta prie molo Pirmojoje Melnragėje. Prieš kurį laiką jų buvo apstu marių pakrantėse, tačiau tą kartą specialistai aiškino, jog žuvys ėmė kristi dėl karštų orų ir deguonies trūkumo vandenyje.

Šį kartą vėl sunerimta, kodėl aptinkama nugaišusių jūrinių žuvų.

"Iš marių į pliažą jos tikrai negalėjo atkeliauti. Tarp kritusių žuvų – plekšnės ir vėjažuvės, o jos negyvena mariose. Vėjažuvės šiuo metu neršia, beje, jos pas mus pasirodo tik laikinai, joms netinka mūsų pakrantės druskingumas. Tačiau mūsų pakrantė yra kraštinė paplitimo riba, kurią rūšis išbando. Jos mėgina neršti, tačiau nesėkmingai. Nesame pagavę vėjažuvių jauniklių. Tikėtina, kad jos pasitraukia į vakarus, į druskingesnius vandenis. Tad gali būti, kad tam tikras rūšies procentas žūva po neršto", – apie žuvų įpročius kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Žuvų kritimai – lokalūs

Ir iš tiesų tarp kritusių žuvų matyti kelios vėjažuvės. Aptikta ir plekšnių.

"Jei tai ne žvejų atsikratytos žuvys iš tinklų, tada reikėtų įvertinti, ar tai lokalus reiškinys, ar negyvų žuvų rasta visoje pakrantėje. Tik tuomet galėtume kalbėti apie ekologinius reiškinius", – pažymėjo S.Karalius.

Paaiškėjo, jog Melnragėje negyvų žuvų matyti tik 30–40 m ruože. Pajūrio regioninio parko direkcijos specialistai patikrino ir parko teritoriją. Pranešta, jog tik vienoje vietoje ties Karkle taip pat aptikta negyvų žuvų.

"Šiuo metu neršia ir juodažiočiai grundalai. Žmonės net buvo sunerimę, kai išvydo kritusių grundalų kiekį pakrantėje. Tačiau tai yra biologiniai dalykai. Dažniausiai žūva patinai, nes jie išsenka po neršto. Juk pagrindinis neršto mėnuo yra gegužė. Buvo karšta, nors jūrinės žuvys turi galimybę pasitraukti į jūrą gilyn", – patikino S.Karalius.

Gaišenas išridena bangos

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis patvirtino, jog kasmet pakrantėje užfiksuojama kelios dešimtys kritusių žuvų.

"Bet tai nėra nieko neįprasto. Tokie procesai gamtoje vyksta. O jų vienoje ar kitoje vietoje yra daugiau tik todėl, kad antradienį vyravo smarkūs vėjai. Po štormų jūra visuomet išmeta nedidelius kiekius žuvų. Kartais žvejai per audras nespėja ištraukti gaudyklių ir jose lieka dalis kritusių žuvų. Bet kiekiai nėra išskirtiniai", – paaiškino E.Paplauskis.