Kritusios žuvys aptiktos nedideliame pajūrio ruože, tačiau matyti, kad tai vienos rūšies ir tokio pat dydžio žuvys.

"Kai siaučia štorminis vėjas, jūra į krantą meta viską. Pakrantės būna pilnos medžio atplaišų, plastiko gaminių, dugno žolių, o kartais ir žuvų. Kada gaudomas gintaras? Ne per štormą, o po jo. Tada, kai susidaro tam tikros srovės", – paaiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Bioįvairovės skyriaus vyr. specialistas-ekologas Erlandas Paplauskis.

Gamtosaugininkas jokių grėsmių dėl situacijos neįžvelgia.

"Nėra kitų rodiklių. Veikiausiai tai bus natūralaus proceso dalis. Žuvis netrukus sules paukščiai, gamtoje pilna gyvūnų, kurie jas suės, – kirai, varnos, šernai, lapės", – patikino E. Paplauskis.

Tai, kad ant kranto nematyti kitų rūšių žuvų, o tik plekšnės, leidžia kelti dar vieną versiją, iš kur jos galėjo atsirasti.

"Visos – vienodo dydžio. Todėl galime spėti, kad per štormą kažkurio žvejo gaudyklė užsipildė žuvimis, tačiau žvejys negalėjo iki jos nuplaukti. Tikėtina, kad gaudyklę galėjo patikrinti tik po štormo, bet žuvys joje buvo per ilgai, galėjo ir pašvinkti", – spėjo ekologas.

Sugautas, bet netinkamas valgymui žuvis žmogus ir galėjo išmesti į vandenį.

"Tai yra maistas kitiems gyvūnams. O jūra į krantą išmeta tai, ką turi. Tačiau būna, kad per štormą dalis žuvų žūva, nes nespėja pasitraukti. Jas priplaka prie kranto", – paaiškino E. Paplauskis.