RF pasas – nepageidaujamas
Nuo 2001 metų Lietuvoje gyvenantis ekonomikos mokslų daktaras I. Lipsicas viename savo interviu užsiminė, kad Lietuvą, kaip šalį praleisti senatvę, jis su žmona pasirinko sąmoningai.
Apie įspūdžius apsigyvenus Lietuvoje pasakodamas I. Lipsicas labai šiltai atsiliepė apie mūsų šalį.
„Tuo metu Lietuva buvo atvira visiems atvykstantiesiems. Jų pinigai buvo sveikintinas dalykas, buvo lengva atidaryti banko sąskaitą, įkurti firmą. Dabar piliečiams su Rusijos pasu situacija pasikeitė. Dabar visur būtybė su Rusijos pasu yra nepageidautina. Nebent turi leidimą gyventi, tada didelių problemų nekyla“, – savo įspūdžius pasakojo profesorius I. Lipsicas.
Praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių padaugėjo 15 proc. – nuo 189 411 asmenų, 2023 m. pradžioje, iki 221 848.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, nors per metus jų sumažėjo.
Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo nuo beveik 49 tūkst. asmenų pernai sausį iki daugiau kaip 62 tūkst. baltarusių šių metų pradžioje.
Į Lietuvą atvykusiųjų iš Rusijos Federacijos (RF) piliečių skaičius pasiekė 15,8 tūkst.
Firmos garantas – butas?
Ekonomistas I. Lipsicas paaiškino, kaip Rusijos piliečiai dažniausiai gaudavo leidimą gyventi Lietuvoje ar kitose ES šalyse.
„Kūrė fiktyvias firmas ir taip gaudavo leidimus gyventi. Daug kas nerimtai į tai pažiūrėjo. Pavyzdžiui, daug kas iš Rusijos persikėlė gyventi į Čekiją. Žmonės pirkdavo butus, o jie tapdavo firmos aktyvais. Butą nuomodavo, ir tai esą buvo firmos veikla“, – pasakojo I. Lipsicas.
Tokiais keliais RF piliečiai sėkmingai pirko turtą ir Lietuvoje.
Ypač jie pageidavo būsto kurortuose – Palangoje ir Druskininkuose.
Grėsmės: autoritetingas ekonomistas I. Lipsicas įsitikinęs, kad negalima atmesti to, kad kartu su kitais persikėlusiaisiais iš Rusijos gali atvykti ne tik žmonės su prokremliškomis pažiūromis, bet ir realūs Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Vaizdo įrašo stop kadras
Klaipėdoje turi 910 būstų
Šiuo metu Rusijos piliečiai Lietuvoje nuosavybės teise valdo 8,9 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto (NT) objektų.
Tik pusė šių NT objektų yra namai ir butai, didžioji dalis – žemės sklypai, negyvenamosios patalpos, negyvenamieji pastatai, pagalbiniai pastatai ir kt.
Rusijos piliečiai Lietuvoje yra prisipirkę 4,1 tūkst. butų. RF piliečiams čia priklauso ir beveik 600 gyvenamųjų namų.
Palangoje Rusijos piliečiams priklauso apie 80 NT objektų, iš kurių yra 35 butai ir 5 gyvenamieji namai.
Neringoje – apie 20 NT objektų. Rusai kurorte nusipirkę šešis butus, taip pat negyvenamosios paskirties objektus. Namų Rusijos piliečiai Neringoje neturi.
Klaipėdos mieste Rusijos piliečiai valdo įspūdingą NT skaičių – apie 910 objektų.
Uostamiestyje Rusijos piliečių vardu registruota 710 butų ir beveik 30 namų.
Klaipėdos rajone registruota 330 NT objektų. Rusai rajone yra nusipirkę 25 butus ir beveik 70 namų.
Vilniuje RF piliečiai yra prisipirkę beveik 2,3 tūkst. NT objektų.
Iš jų – 1,5 tūkst. – butai ir apie 90 namų.
Vilniaus rajone RF piliečių vardu registruoti 525 NT objektai – 50 butų ir 80 namų.
Kauno miesto savivaldybėje Rusijos piliečiams šiuo metu priklauso apie 430 NT objektų, iš kurių 280 butų ir 20 gyvenamųjų namų. Kauno rajone – 160 NT objektų, iš kurių apie 30 butų ir apie 15 gyvenamųjų namų.
Druskininkuose – 95 NT objektai, 40 butų ir apie 10 namų.
Lyginant su praėjusių metų duomenimis, Rusijos piliečių turtas augo.
Šiemet jų vardu registruota 8,9 tūkst. NT objektų, o pernai vasarį tokių objektų buvo 8 650.
Tačiau prisiminus 2022 metus, kai Rusijos piliečiai Lietuvoje valdė 14,2 tūkst. objektų, aiškėja, kad dalis rusų sėkmingai pardavė valdytą turtą Lietuvoje.
O šiemet turto įsigijimo sandoriai vėl ėmė augti.
Sąskaitos – trečiosiose šalyse
Ekonomistas I. Lipsicas atskleidė, kad vizų negavę RF piliečiai susidūrė su didžiule problema.
Įsigiję turto, tačiau netekę galimybės lankytis Lietuvoje, jie negali sumokėti net komunalinių mokesčių, taip pat negali parduoti savo turto.
Apribojus atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų, uždarius RF piliečiams banko sąskaitas, turto klausimas pakibo ore.
„Kiek aš žinau, juridinių apribojimų Rusijos piliečiams parduodant turtą nėra, pavyzdžiui, per įgaliotą asmenį. Tačiau sunkumai atsiranda registruojant sandorį notariate. Sandorio patvirtinimui pardavėjas turi pateikti banko sąskaitos išrašą. O Rusijos piliečiai, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje, tokių sąskaitų neturi. Tai reiškia, kad sandoris tampa neįmanomu“, – teigė I. Lipsicas.
Vienintelė išeitis, pasak ekonomisto, rusų mėginimas atidaryti bankų sąskaitas trečiosiose šalyse.
„Pavyzdžiui, Kazachstane ar Šiaurės Kipre, kur Lietuvos bankai pinigus gali pervesti. Manau, kad tokiu būdu rusai, kažkada įsigiję turto Lietuvoje ir dabar netekę leidimo įvažiuoti į šalį, netekę prieigos prie savo turto, palaipsniui sugebės atsikratyti šiuo turtu. Tačiau kol kas tokie butai ir namai stovi tušti, o sklypai apaugę piktžolėmis“, – pastebėjo I. Lipsicas.
Taip europinėje erdvėje legalizavęsi Rusijos piliečiai įgyja teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir Lietuvoje.
Bėga nuo režimo
I. Lipsicas įsitikinęs, kad rusai mėgins įsigyti turto Lietuvoje ir toliau, tik didelio šuolio nebus.
„Nedidelio sandorių skaičiaus galima tikėtis. Esmė ta, kad Rusijos piliečiai, kurie nesutinka su RF prezidento Vladimiro Putino politika ir gyvenimo būdu šioje šalyje, dabar stengiasi Rusiją palikti. Palaipsniui jie suranda būdus, kaip tai padaryti legaliai. Ne veltui rusiškame internete pilna skelbimų su pasiūlymais už atlygį padėti įforminti leidimą gyventi ar gauti pilietybę ES. Taip europinėje erdvėje legalizavęsi Rusijos piliečiai įgyja teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir Lietuvoje. Jei tik jie turi banko sąskaitas šalyje, kuri išdavė jiems leidimą gyventi“, – kalbėjo ekonomistas.
I. Lipsicas spėja, kad tokie sandoriai bus nežymūs ir įtakos NT verslui neturės.
„Pavyzdžiui, Latvijoje veikusi programa „leidimas gyventi – už investicijas“ kažkada sukėlė tikrą statybų bumą. Tačiau pasikeitus politikai, Rygoje ir jos apylinkėse statybų apimtys smuko“, – tikino I. Lipsicas.
Reali grėsmė – agentai
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, požiūris į Rusijos piliečių imigraciją į šalį pasikeitė.
Baiminamasi, kad dėl gresiančios mobilizacijos iš Rusijos sprunkančių žmonių būriai gali kelti grėsmę Baltijos šalims.
Jei jie sprunka nuo karo, dar nereiškia, kad nepritaria Kremliaus politikai ir pačiam karui.
„Tokie nuogąstavimai turi pagrindo. Istorija byloja, kad agresyvūs režimai dažnai tampa patraukliais ne tik savo šalies ribose, bet ir už jos ribų. Didžiojoje Britanijoje ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo daugybė Hitlerio gerbėjų. Jų buvo net šios šalies aristokratijos tarpe. Veikė „Britų fašistų sąjunga“ (angl. „British Union of Fascists“). Sąjunga veikė iki 1940-ųjų, kol judėjimas buvo uždraustas“, – paaiškino I. Lipsicas.
„Negalime atmesti to, kad kartu su kitais persikėlusiaisiais iš Rusijos gali atvykti ne tik žmonės su prokremliškomis pažiūromis, bet ir realūs specialiųjų tarnybų agentai. Apie tokius faktus jau rašo Europos žiniasklaida. Bėda ta, kad prevenciškai uždarius Rusijos piliečiams įvažiavimą į Lietuvą, ši problema nebus iki galo išspręsta“, – akcentavo I. Lipsicas.
Trūks darbo jėgos?
Ekonomistas I. Lipsicas įsitikinęs, kad Lietuva, siekdama plėtoti savo ekonomiką, bus priversta pritraukti vis daugiau darbuotojų iš užsienio.
„Kaip ir kitos Baltijos šalys, Lietuva išgyvena depopuliacijos procesą. Kol kas tamsiaodžiai Vilniaus viešojo transporto vairuotojai suvokiami kaip egzotika. Bet šis darbo migrantų srautas didės, nors Lietuva čia turi stiprių konkurentų – pastebime, kad, pavyzdžiui, Vokietija užsieniečiams ką tik gerokai supaprastino leidimų gyventi ir net pilietybės gavimo tvarką, siekdama papildyti darbo išteklius. O atsižvelgiant į tai, kad daugelyje trečiojo pasaulio šalių yra daug Kremliaus šalininkų, pavojus, kad prokremliškų pažiūrų asmenys atvyks į Lietuvą, egzistuos net ir tuo atveju, jei šie asmenys bus kitų šalių nei Rusija piliečiai“, – svarstė ekonomistas.
Komentaras
Marius Stračkaitis
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras
Notarų rūmai neturi specifinės statistikos apie kitų valstybių piliečių atliekamus sandorius. Iš mus pasiekiančios informacijos tikrai negalima daryti išvados, kad būtų ženkliai išaugęs sandorių skaičius, kai Rusijos Federacijos piliečiai pageidauja perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nenumato tiesioginio draudimo Rusijos Federacijos piliečiams, kurių atžvilgiu nėra taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, perleisti jiems priklausantį Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą.
Tačiau Rusijos Federacijos piliečiai, neturintys laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, negali įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, išskyrus, kai Rusijos pilietis nekilnojamąjį turtą paveldi.
Tai numato Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.
2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, tik jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų. Tad už nekilnojamąjį turtą, kurio kaina yra didesnė nei 5 tūkst. eurų, atsiskaityti grynaisiais pinigais neleidžiama.
Šiame įstatyme yra numatyta išimčių. Pvz., ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais netaikomas, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais faktą.
Sandorį tvirtinantis notaras kiekvienu atveju turi įvertinti konkretaus sandorio aplinkybes ir užtikrinti, kad yra laikomasi LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, teisės aktų, kuriais nustatomos tarptautinės sankcijos, LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei kitų įstatymų nuostatų.