Bastionų gatvės tiltas vėl kursto aistras. Paaiškėjo, kad naujasis statinys turės pakėlimo mechanizmą, kuris gerokai pabrangins tilto įrengimo išlaidas, bet praktiškai veikiausiai niekada nebus naudojamas. Vis dėlto projekto rengėjai šio sumanymo kažkodėl atsisakyti neketina.

Politikams kilo klausimų

Klaipėdos politikai sutriko išgirdę, kad projektuojamas Bastionų tiltas bus su pakeliamuoju mechanizmu, taigi ir kur kas brangesnis nei stacionarus. Juolab tokio poreikio Klaipėdai visai nėra.

"Tas klausimas mane kamuoja ir esu ne kartą jį uždavęs savo kolegoms tarybos nariams. Šiandien mieste yra du pakeliami tiltai – Pilies ir Biržos. Biržos tiltą po remonto kėlėme turbūt porą kartų, kai reikėjo rekonstrukcijai išplukdyti "Meridianą" ir po to atnaujintą vėl sugrąžinti prie krantinės", – teigė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Pilies tiltas kilnojamas dažniau – per šventes ar kokių kitų renginių metu, kai į Klaipėdą susirenka labai daug burinių laivų ar jachtų.

Tarp Biržos ir Pilies tiltų paruoštos ir sutvarkytos krantinės jų švartavimui.

Mažesniems laiveliams tiltų kelti nereikia, jie puikiai po jais išsitenka.

"Buvo laikai prieškariu, kai Biržos tiltas buvo kur kas dažniau kilnojamas, bet tada ir laivyba buvo intensyvesnė, ir pati Danė buvo kitokių gabaritų. Tada buvo plukdoma mediena iki medienos fabriko, anglys – iki šiluminės katilinės. Tuo metu į upę įplaukdavo gana masyvūs laivai. Šiandien viso to nėra, ir statyti dar vieną pakeliamą tiltą – nelogiška. Šis sprendimas nemotyvuotas ir nereikalingas", – įsitikinęs R.Taraškevičius.

Nuspręsta iš anksto

Buvęs Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, inžinierius statybininkas Valentinas Greičiūnas dienraščiui teigė, jog mieste tiltų per upę niekada nebus per daug, tačiau pritarė R.Taraškevičiui, kad pakeliamas tikrai nereikalingas.

"Kai statėme Mokyklos gatvės tiltą, jau tada buvo aišku, kad pakeliamo tilto toje vietoje nereikia. Be pakėlimo mechanizmo galima apsieiti ir statant Bastionų tiltą. Tie pinigai neišleisti, manau, kad projektą dar galima ištaisyti. Jei šiandien būčiau miesto valdžioje, mano nuomonė šiuo klausimu būtų vienareikšmė – dar vieno pakeliamo tilto Klaipėdai nereikia", – pabrėžė V.Greičiūnas.

Prieš gerą pusmetį buvo surengtas Bastionų tilto projekto pristatymas.

Tada politikus projekto rengėjai pakvietė pasitarti, "kokį tiltą ir kaip statyti".

Tuomet ir pateikta pakeliamo tilto koncepcija, kurios, kaip paaiškėjo, keisti nebegalima, nes "viskas jau yra nuspręsta", ir tas tiltas bus toks, o ne kitoks.

Kodėl?

"Akivaizdu viena: tiltas su pakeliamuoju mechanizmu bus gerokai brangesnis, nei stacionarus. Neabejoju, kad jis bus gražus, bet kam jis toks reikalingas? Projekto pristatyme rodė, kaip Dane plaukios jachtos. Kokios jachtos plauks į tą aukštupį?" – klausė R.Taraškevičius.

Politikai projekto sumanytojų teiravosi, ar šie nepadarė klaidos.

Tačiau išgirdo, kad esą "pernelyg toli nueita, jog būtų galima ką nors taisyti".

Peršasi išvada, kad tai buvo padaryta sąmoningai, nes jau konkurso sąlygose projektuotojui parinkti buvo nurodyta, kad rengėjai privalo turėti kvalifikaciją projektuoti pakeliamus tiltus.

Jokio sąmokslo nėra?

R.Taraškevičiaus teigimu, dar vienas tiltas padėtų sureguliuoti transporto srautus senamiestyje.

Ir tai yra puikus sumanymas, tačiau vis dar nesuvokiama, kodėl ketinama statyti tokį įrenginį, kokio miestui nereikia.

"Nemanau, kad yra konkretūs asmenys, kurie stumia būtent tokį projektą. Veikiausiai pradžioje nebuvo viskas deramai įvertinta iki galo. Abejoju, ar kas nors galėjo taip toli žvelgti į ateitį, kad parinktų projektą konkrečiam rangovui, ir planuotų iš to uždirbti. Esu tikras, kad tai tiesiog kompetencijos stoka, tų žmonių, kurie rengė projektavimo sąlygas, būtent jie prašovė pro šalį. Man apmaudu, kad paskui iš mūsų kiti šaipysis dėl to pakeliamo tilto", – dėstė R.Taraškevičius.

Pirminiame etape dėl tilto projektavimo mėgino varžytis 4–5 bendrovės.

Tos, kurios neturėjo licencijų projektuoti pakeliamus tiltus, iš konkurso buvo eliminuotos.

Liko tik tos, kurios buvo pasirašiusios bendros veiklos susitarimus su Vakarų kompanijomis, turinčiomis teisę projektuoti pakeliamus tiltus.

Jei vis dėlto būtų atsisakyta pakeliamo tilto idėjos, veikiausiai sukrustų tos įmonės, kurios iškrito iš konkurso, kai pradžioje "neatitiko keliamų reikalavimų", ir neabejotinai savivaldybei tektų dėl to bylinėtis.

Dienraščio žiniomis, kol kas savivaldybėje niekas nesvarsto galimybės gaišti laiką besibylinėjant teismuose dėl klaidos konkurse, kad sutaupytų kelis milijonus biudžeto lėšų, atsisakant tilto pakėlimo mechanizmo, kurio nauda abejotina.

Laikosi strateginių planų

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patvirtino, kad Bastionų tilto projektą rengė jo vadovaujamo departamento specialistai.

Rengdami šį projektą, savivaldybės darbuotojai esą atsivertė Danės specialųjį planą, bendrąjį miesto planą, detalųjį planą.

Teigiama, kad tada ir paaiškėjo, kad "kitos išeities nėra".

"Per artimiausius dešimtmečius Danės upėje turės būti vystoma laivyba iki Tauralaukio gyvenvietės. Bet tokio, kaip Mokyklos tiltas senamiestyje, statyti negalime, jis būtų per aukštas. Buvo svarbu padaryti viską, kad Bastionų tiltas būtų pralaidus vandens arterijai, juolab kad vienas kilometras upės yra vidaus vandenų kelias. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, nuspręsta, kad naujas tiltas turi būti pakeliamas", – aiškino R.Zulcas.

Esą konkurso sąlygose buvo įrašyta, kad tiltas turėtų judėti, nesvarbu, ar jis būtų pakeliamas, ar pasukamas.

Pasak R.Zulco, jei pastatytų stacionarų tiltą, tai "užblokuotų visus kitus miesto planus".

"Mūsų pagrindinis tikslas – atgaivinti Danės upę, mes turime išnaudoti vandenį ir joje esančius inžinerinius statinius. Juolab bendrajame miesto plane ateityje iki Tauralaukio numatyta įrengti 14 prieplaukų", – tikino R.Zulcas.

Laivininkai siūlo išeitį

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovas Algirdas Valentinas planus atgaivinti laivybą Danės upėje pavadino svajonėmis.

"Nežinau, iš kur turėtų atplaukti tiek laivų, kad atgaivintume laivybą upėje. Jos ten niekada nebuvo ir nebus. Tarybiniais laikais tiek laivų Lietuvoje buvo, ir tai upėje beveik niekas neplaukiojo. Nors kas ten žino, pradėjome geriau gyventi, gal kas pradės tą laivybą vystyti", – ironizavo A.Valentinas.

Pasak A.Valentino, pastačius tiltą su pakeliamu mechanizmu bus į balą išmesti pinigai, o naudos – jokios.

Pakaktų pastatyti bent pusmetriu aukštesnį tiltą, tuomet nereikėtų jokio pakeliamojo mechanizmo, ir visi kateriai galėtų plaukti be jokių trikdžių.

"Užtektų pastatyti aukštesnį tiltą, ir išsispręstų visi pakeliamo tilto poreikiai. Pramoginiai laivai pro jį praplauktų be jokių problemų, išskyrus jachtas, bet jos ir taip neplauks į Danės aukštupį. Burėmis po Danę tikrai niekas neplaukios", – įsitikinęs A.Valentinas.