Daugeliui prieinamas būdas, padėsiantis orientuotis miške, – telefone veikianti navigacija. Tereikia atvykus į mišką telefone pasižymėti automobilio stovėjimo vietą.

Tačiau būna atvejų, kai navigacija neveikia, nes ne visur miške yra ryšys. Tad miškininkai siūlo su savimi turėti kompasą, kuris padės išlaikyti tiesią judėjimo kryptį.

O jei asmuo su savimi neturi nei telefono, nei kompaso, patariama atkreipti dėmesį į Saulę. Teigiama, kad ryte ji bus rytinėje ar pietryčių pusėje, po pietų švies pietvakarinėje pusėje, o vakare nurodys vakarų kryptį.

Saulę užstojus debesims, padėti gali ir medžiai, samanos bei kerpės. Pažymima, kad įprastai medžiai būna gausiau apaugę kerpėmis šiaurinėje pusėje.

Be to, skruzdėlynai statomi pietinėje arčiausiai augančio medžio pusėje.

Miškininkų teigimu, pietinis skruzdėlyno šlaitas dažniau būna plokštesnis, o šiaurės pusėje – statesnis.

Nors ne visiškai patikimas, bet taip pat pasiklydusiems miške kelią galintis padėti rasti būdas – paukščiai. Žąsys ir gervės dažniausiai skrenda į pietus, išsidėsčiusios „V“ forma.

Esant apniukusiems orams, nustatyti pasaulio šalių kryptis gali padėti kvartalinės linijos ir miško keliai. Kvartalinės linijos kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus.