Jau daugelį metų Lietuvos vasaros sostine tituluoja Palanga siekia ir kito statuso. „Norime, būti pačiu geriausiu kurortu ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tikiu, kad tai per artimiausius penkerius metus tikrai pasieksime. Žmonės myli Palangą tokią, kokia ji yra, tačiau mes nemiegame, stengiamės siūlyti kuo daugiau naujovių“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas.

Pabėgti nuo tempo

Jis nė neabejojo, jog pagrindinis traukos objektas Palangoje yra jūra, paplūdimiai, kuriuose išskirtinai švarus smėlis, ir, žinoma, gausus jodo, pušimis kvepiantis oras.

„Žmonės, kurie miestuose dūsta transporto kamščiuose, Palangoje randa atgaivą. Apskritai, gyvenimo tempas dabar yra labai spartus – skuba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Todėl Palanga net ne sezono metu yra ta vieta, kur galima atvažiuoti, pabūti su savimi, pailsėti ir niekur neskubėti. Eiti pajūriu, kad vėjas galvą išvalytų, rasti dar kokį gintarą. Juk tai ir romantika, ir atsipalaidavimas“, – meiliai apie Palangą kalbėjo D.Miklovas.

Birutės parkas, Gintaro muziejus, Kurhauzas, dviračių takai, kuriais galima pasiekti iš Šventąją, ir Klaipėdą – svarbiausius Palangos objektus vardijo pašnekovas.

Jų vis daugėja. Neseniai duris atvėrė naujasis sporto kompleksas. Netrukus pradės veikti ir naujoji koncertų salė – rekonstruota Vasaros estrada. Ji bus sutvarkyta taip, kad renginiai joje galėtų vykti ir žiemą, ir vasarą.

„Žinoma, mums dar trūksta vandens atrakcionų parko, tačiau neabejoju, kad atsiras investuotojų ir toks objektas Palangoje bus pastatytas. Be to, jau ketinama pradėti statyti naują baseiną. Esu įsitikinęs, kad Palanga po kelerių metų bus super Palanga“, – tvirtino D.Miklovas.

Pamėgo "Labrytį"

Ir nors Palangoje vis dar ryški sezoniškumo problema, kai daugiausia žmonių atvažiuoja vasarą, jų esą netrūksta ir sezono metu. „Pažįstu tokių poilsiautojų, kurie pas mus važiuoja ir vasarą, ir rudenį. Palanga graži bet kuriuo metų laiku. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad čia tikrai yra, ką veikti. Pavyzdžiui, labai išpopuliarėjo sveikatingumo takas „Labrytis“, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Bendras sužiedinto tako, besidriekiančio palei jūrą, per pušynus, ilgis siekia maždaug šešis kilometrus. Išnaudojant „Labrytyje“ natūraliai susiformavusias aikšteles, čia įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais bei lauko treniruokliais, skirtais suaugusiesiems. Aikštelėse taip pat įrengti stovai dviračiams, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Tad „Labrytys“ sporto entuziastų nestokoja ne tik vasarą, bet ir atvėsus orams.

Užsienyje pavargsta

Palangoje gimęs, užaugęs ir dabar gyvenantis D.Miklovas teigė, jog šio miesto nekeistų į jokį kitą. „Aišku, mes, palangiškiai, labai pasiilgstame vasaros skonio, nes turime dirbti, o ne ilsėtis. Tačiau atsikvėpti galima kitais metų laikais. Svarbiausia, kad gyvename gražiame gamtos kampelyje, kvėpuojame švariu oru, klausomės jūros ošimo“, – vardijo pašnekovas.

Jis, kaip ir kiti verslininkai, nekantriai laukia šios vasaros. Jau dabar beveik aišku, kad poilsiautojų iš Rusijos bus mažiau nei įprasta, tačiau didėja turistų srautai iš Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių.

„Vasarą Palangoje tikrai kiekvienas gali rasti pramogų. Tiems, kurie nori ramybės, skirti klasikinės muzikos koncertai Gintaro muziejuje. O tie, kurie nori pašėlti, visada laukiami J.Basanavičiaus gatvėje. Ji Lietuvoje yra unikali, tokios neturi nė vienas kitas šalies miestas. Tai juk lyg didžiulis restoranas po atviru dangumi. Palangoje vasarą banguoja ne tik Baltijos jūra, bet ir J.Basanavičiaus gatvė“, – juokavo D.Miklovas.

Patogu atvykti

Ir nors jis ne kartą yra girdėjęs neigiamų atsiliepimų apie Palangą, kritikams turi argumentų. „Nežinau, kaip kiti, bet užsienyje aš ne pailsiu, o pavargstu nuo įspūdžių gausos, nuo tempo, nes norisi kuo daugiau visko apžiūrėti. Todėl man Lietuva ir Palanga yra mieliausia. Manau, kad daugelis žmonių ilsėtis į Palangą atvyksta todėl, kad patogu – nereikia niekur skristi, kelionė iš Vilniaus trunka vos keturias valandas. Be to, žmonės tikrai myli Lietuvą, Palangą. Savas kraštas ir man gražiausias“, – tikino D.Miklovas.

Jo nuomone, Palanga patenkina visų poilsiautojų lūkesčius. „Todėl visų labai laukiame“, – apsilankyti kurorte ir ne vieną kartą kvietė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Svarbiausios Palangos istorijos datos

III tūkst. pr. Kr. Palangoje įsikuria pirmieji gyventojai.

V - VI a. žmonės apsigyvena pietinėje miesto dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, Birutės kalno papėdėje, Žemaičių kalnelyje (dabartinio Birutės parko teritorijoje).

IX a. įsikuria prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.

X - XII a. Palanga tampa prekybiniu centru, susidedančiu iš keturių gyvenviečių.

1161 m. birželio 15 d. Palangos vardas paminimas legendoje.

1253 m. balandžio 5 d. Palanga paminėta Vokiečių ordino šaltiniuose.

XIV a. vidurys – Birutės gyvenimo Palangoje laikotarpis.

XIV a. pabaiga – Birutės kalne įrengtas alka–paleoastronominė observatorija.

1429 m. pradedama minėti Elijos („Heilige Aa“) gyvenvietė – Šventosios pirmtakė.

1435 m. gruodžio 31 d. Bresto taikos sutartimi Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.

1679 m. Šventojoje kuriamas naujas miestas – Janmarienburgas.

1701 m. Švedijos laivynas sunaikina Šventosios uostą.

1819 m. Palanga prijungiama prie Kuršo gubernijos.

1824 m. Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą.

1886 m. Grafo Juozapo Tiškevičiaus lėšomis Palangoje įsteigta progimnazija.

1891-1900 m. Šventojoje veikia jūreivystės mokykla.

1891 m. Palangos dvarą paveldi grafas Feliksas Tiškevičius, sparčiau plėtojama kurorto infrastruktūra.

1897 m. pabaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.

1898 m. pirmą kartą Palangoje lankosi garsus prancūzų landšafto architektas Eduardas Fransua Andrė ir pradeda kurti parką (dabartinį Birutės parką).

1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas "Amerika pirtyje".

1915 m. kovo 23 d. Palangą užima vokiečių kariuomenė.

Nuo 1919 m. lapkričio iki 1921 m. kovo 30 d. Palanga ir Šventoji priklauso Latvijai.

1921 m. kovo 30 d. Palanga ir Šventoji prijungiamos prie Lietuvos.

1923-1925 m. Šventojoje statomas uostas.

1933 m. Palanga gauna miesto teises, išrenkamas pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas.

1937 m. pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė.

1938 m. gegužės 10 d. įvyko Didysis Palangos gaisras – 1500 gyventojų liko be pastogės.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1944 m. spalio 10 d. Palangą užima sovietų armija.

1953 m. Įkurtas Palangos miesto pučiamųjų orkestras.

1961-1963 m. Tiškevičių rūmuose įrengtas Gintaro muziejus.

1990 m. kovo 24 d. išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.

1992 m. sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.

1997 m. paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).

1997 m. po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą.

1999 m. gruodžio 4 d. Palangoje siautėjo uraganas "Anatolijus".

2001 m. gruodžio 26 d. Palangoje baigta statyti Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė.

2002 m. rugpjūčio 25 d. sudegė vienas seniausių Palangos kurorto objektų – Kurhauzas.

2013 m. Palangos kurortas šventė 760-ies metų jubiliejų.