Š. Vaitkus ėmėsi iniciatyvos, kad Palangoje būtų pastatytas paminklas A. Smetonai, kuris ne tik mokėsi Palangos progimnazijoje, vėliau mėgo ilsėtis kurorte, bet ir smarkiai prisidėjo, kad Palanga 1921 m. būtų grąžinta Lietuvai.

Maža to, šie metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti A. Smetonos metais (2019 m. sukanka šimtas metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis išrinktas pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona).

Prezidento A. Smetonos pėdsakai Palangoje yra labai ryškūs.

„Jau seniai turėjome tai padaryti, nes Prezidento A. Smetonos pėdsakai Palangoje yra labai ryškūs. Jis mokėsi Palangos progimnazijoje, taip pat sužaidė labai svarbų istorinį vaidmenį būdamas valstybės vadovu, kai iškilo klausimas dėl Palangos priklausomybės, kam ji atiteks: Lietuvai ar Latvijai? Tada kartu su J. Simpsonu (angl. James Young Simpson – aut. past.) A. Smetona buvo derybinėse grupėse ir įnešė didelį indėlį, kad šiandien Palanga yra Lietuvos Respublikos sudėtyje. Juolab kad A. Smetona mėgo mūsų kurortą, čia ilsėdavosi, spręsdavo darbinius klausimus, o jo vila iki šiol stovi J. Basanavičiaus ir Birutės gatvių sankirtoje“, – motyvavo A. Vaitkus.

Esą tai nebus tradicinis paminklas-skulptūra, priešingai – į šį reikalą stengiamasi pažiūrėti žaismingai.

„Kaip pavyzdys – Grafų Tiškevičių alėja, kur atsirado Grafienė ir Grafas Feliksas Tiškevičius. Tai labai lankomos skulptūros, prie kurių žmonės fotografuojasi“, – teigė pašnekovas.

Pasak Palangos mero, surasti vietą paminklui nebus sunku. Svarstoma apie Birutės alėjoje esantį skverelį, iš kurio matosi Prezidento vila.

Būtent jame, pasitarus su menininkais, galėtų atsirasti paminklas A. Smetonai.

Lėšos atminimo įamžinimui, pritarus tarybai, bus skiriamos iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto.

Tikimasi, kad idėja virs kūnu jau kitąmet ir taps dar vienu traukos tašku Palangoje.