Prieš privatizavimą

Piketas truko trumpiau nei valandą, bet palangiškių ir juos palaikančiųjų pozicijas kalbėtojai spėjo išsakyti, o kiti protesto dalyviai – išreikšti iš anksto pasiruoštais plakatais.

Pikete dalyvavo ne tik minimose įstaigose dirbantys žmonės, bet ir vietos žmonės, kurie naudojasi teikiamomis paslaugomis.

Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai pranešė, kad „Pušyną“, kaip ir tris kitas šiai ministerijai pavaldžias įmones ruošiamasi perduoti Turto bankui ir taip jų atsikratyti. Palangoje reabilitacijos paslaugas teikiančioje įmonėje dirba 107 žmonės, privatizavimas jiems reikštų darbo netekimą.

Piketuotojai pasirašė peticiją, kuria kreipiamasi į šalies prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, taip palaikydami Palangos tarybos poziciją ginant viešąjį interesą, reikalaujant išlaikyti „Pušyno“ paskirtį – sanatorinį reabilitacinį gydymą. Pasipiktinimo bangą sukėlė ir noras Palangos baseiną perduoti verslininkams. Kurorto gyventojai baiminasi, kad neteks galimybės nebrangiai naudotis baseino paslaugomis.

Palangos miesto tarybos nariai, nepaisant, ar yra pozicijos ar opozicijos atstovai, laikosi vieningos pozicijos – prieš visų Lietuvos žmonių turto atidavimą į privačias rankas arba privatizavimą.

Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Butų Palanga turi, bet mes neturime pakankamai reabilitacijos centrų. Pats jau 20 metų esu Tėvynės sąjungos partijos narys. Su liūdesiu sakau – nesuprantu dabartinės Vyriausybės sprendimų, kurie nėra išdiskutuoti su bendruomene. Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška. Ši situacija su mumis nebuvo aptarta, mums pasakyta – pastatas bus parduodamas, jokių kitų sprendimų nėra. Tikiu, kad Vyriausybė neleis „Pušyno“ parduoti, išdraskyti, padaryti, kad ten atsirastų butai. Mums reikalingas sanatorinis gydymas, iš ko Palanga ir išsilaiko ištisus metus, o ten dirbantys žmonės turi darbo“, – ryžtingai kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangos miesto taryba prašo „Pušyną“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši galėtų sanatoriją perduoti Klaipėdoje esančiai Jūrininkų ligoninei, valdančiai Palangos ligoninę. Taip būtų galima nesunaikinti reikalingas paslaugas teikiančios įmonės.

Pikete dalyvavo ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad „Pušyne“ dirba apie 30 kretingiškių, todėl jis palaikė palangiškių protestą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žada bylinėtis

„Pasistatėme unikalų baseiną, kuris yra tikras socialinės rūpybos pavyzdys visai Lietuvai. Per pusantrų metų jame mūsų moksleiviai nemokamai jau apsilankė 43 tūkstančius kartų, taip savivaldybė suteikė galimybę vaikams galimybę išmokti plaukti. Beveik 500-us sporto centro mokinių ugdo geriausi plaukimo treneriai. Vyresnio amžius žmonės gali naudotis baseinu už prieinamą kainą, tuo metu kai netoli esantys baseinai yra triskart brangesni. Mūsų baseinas visiškai išsilaiko ir iš biudžeto pinigų nereikalauja. Baseinas pastatytas už mūsų visų pinigus, tai kodėl mums dabar laužomos rankos ir konkurencijos taryba prievartauja jį atiduoti į privačias rankas? – pasipiktinimo neslėpė Š. Vaitkus. – Sausio 13 dieną Konkurencijos taryba, pavaldi šalies Prezidentui, skelbs sprendimą. Išvadas mes jau žinome – norima Palangos miesto savivaldybei skirti 60 tūkst. eurų baudą ir įpareigoti per pusę metų baseiną atiduoti privatiems asmenims. Matome, kad Lietuvoje jau kuriasi monopolijos valdančios didžiuosius baseinus ir arenas. Mes priešinsimės tokiems ketinimams, eisime į teismus, bylinėsimės. Žmonių labui išleistos visuomeninės lėšos, o ne privačių verslininkų norų tenkinimui. Tikiu, kad viskas baigsis gerai, nes jaučiame palangiškių palaikymą.“

Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų.

Nuomonės išsiskyrė

Sanatorijos bei baseino darbuotojai, dalyvavę pikete, kalbėjo apie baimę netekti darbo, nerimą dėl savo ateities. Pensininkai minėjo nerimaujantys, kad, verslininkams perėmus baseiną, jie nebegalės vos už 27 eurus per mėnesį lankytis baseine.

Tačiau buvo ir kitų nuomonių.

„Pušyno“ darbuotoja Zita neslėpė pykčio dėl atviro melo – ministrė A. Bilotaitė per televiziją teigė, kad su darbuotojais jau bendrauta.

„Mes apie „Pušyno“ naikinimą sužinojome tik iš televizijos. Kaip galima pasitikėti tokiu žmogumi?“ – rėžė palangiškė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau ne visi piketuotojai galvojo taip pat. Greta didelius plakatus atsinešusių palangiškių stovėjo brandaus amžiaus vyras su ant popieriaus lapu rankose. Ant jo buvo parašyta: „Pušynas nomenklatūros lizdas Palangoje“.

„Jau daugiau kaip 30 metų esame nepriklausoma valstybė, o šalyje vis dar egzistuoja nomenklatūra, jiems priskirtos sanatorijos. Tokia įstaiga, kaip „Pušynas“ turi būti ne Vidaus reikalų ministerijos, o privati ir teikti paslaugas visiems, o ne išskirtinėms žmonių grupėms. Kodėl nėra inžinierių, ūkininkų, mokytojų reabilitacijos centrų? Sakoma, kad į „Pušyną“ gali patekti visi, bet valstybei iš tokių naudos nėra. Juk ir privatizuotose įstaigose ligoniai gali gydytis. Juk galima sudėti saugiklius ir sutartyje reikalauti, kad privatus asmuo, nusipirkęs įstaigą 10 metų teiktų reabilitacijos paslaugas ir visiems bus gerai. Pastatas buvo ir liks Palangoje, jo niekas negriaus, o jei aplinkui pastatys privačius namus, labai gerai. Kiek vien iš pridėtinės vertės mokesčio valstybė gaus naudos. Net jei parduos jį butais, valstybė gaus mokestį. Ar dabar deklaruojamas 15 tūkst. eurų pelnas per metus yra nauda? Pastatą renovuoti labai sunku, jis šaltas, naudoja daug energijos. Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų“, – nuomonės neslėpė ir atvirai kalbėjo greta piketuotojų su nuomonę reiškiančiu užrašu stovėjęs Algimantas Gricius.