Pardavimai augo

„Iš karantino išeinantys verslininkai vis dėlto peržengia teisėtos veiklos ribas. Nelaukime mokesčių inspekcijos vizito. Mes puikiai žinome, kad praeitais metais kavinės ir viešbučiai atsigavo, ypač pajūrio. Vilnius – ne tiek. Pajūrio kurortai net viršijo 2019 m. rodiklius. Norime, kad verslininkai susimąstytų ir savo veiklą vykdytų tinkamai“, – ragino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas.

Inspekcijos duomenimis, šalies maitinimo įstaigas paveikė abu karantinai, tačiau padėtis gerėja.

„Pirmo karantino poveikis buvo didesnis. 70–80 proc. mokesčių mokėtojų pajamos smuko daugiau nei 30 proc. Bet atėjus vasarai, kai karantino sąlygos buvo sušvelnintos, pardavimai vėl ūgtelėjo“, – teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė.

Dar iki pandemijos inspekcija džiaugėsi tvarkingai mokamais mokesčiais.

„Tiek mokesčių mokėjimo, tiek pajamų deklaravimo, tiek prievolių prasme situacija gerėjo. Tačiau pandeminis laikotarpis situaciją pakoregavo, ir mokesčių mokėtojų elgsena kito į blogąją pusę“, – sakė V.Okuličienė.

Nustatė pažeidimų

Patikrinus daugiau nei 300 visuomeninio maitinimo įmonių visoje šalyje, paaiškėjo, kad aštuonios iš dešimties daro pažeidimų. Daugiausia – Palangoje ir Vilniuje.

„Labiausiai pastebime, kai slepiamos didelę pridėtinę vertę generuojančių patiekalų pajamos. Šaltibarščiai, cepelinai, kava, gaivieji gėrimai. Jų savikaina – labai maža. Jei neapskaitai jų pardavimo, rodikliai per daug neišsikreipia“, – paaiškino V.Okuličienė.

Kartais parduodami patiekalai, kurių gamybai reikiamų produktų oficialiai net nebuvo įsigyta.

„Yra tokių atvejų, kai pagaminti cepelinai, nors per visus metus nenupirkta nė vienos bulvės“, – pridūrė A.Morkūnas.

Neduoda čekių

Dažniausiai mokesčiai slepiami klientams neduodant čekių arba manipuliuojant kasos aparatais.

„Pasitaiko, kad atneša ir ranka prirašytų čekių. Parašo: čekis, sriuba, antras patiekalas. Žmonės turėtų žinoti, kad negalima naudoti jokių ranka rašytų čekių. Vien tik atspausdintų kasos aparatu“, – aiškino A.Morkūnas.

Kartais nurodomos neteisingos kainos – pavyzdžiui, dienos pietūs kainuoja tris eurus, bet kasos aparate įmušama tik trisdešimt centų.

Patikrinimų metu vis dar nustatoma ir nelegalaus darbo atvejų.

„Liūdina, kad visuomeninio maitinimo sferoje yra apie 30 proc. darbuotojų, kurie gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą. Jei pažiūrėtume į kitus sektorius, tas procentas svyruoja nuo 11 iki 15. Pranešama apie vokelius, nelegalius darbuotojus“, – pasakojo Kontrolės departamento direktorė.

Tikrins pakartotinai

Per pandemiją daugeliui maitinimo įstaigų pradėjus tiekti maistą per kurjerius, dalis jų pamiršo deklaruoti tokiu būdu uždirbtus pinigus. Ypač kai už maisto gabenimą klientai gali atsiskaityti ir grynaisiais.

„Net per platformas, kur vyksta tarpbankiniai atsiskaitymai, peržiūrėjome per 700 mokesčių mokėtojų. 120 iš jų teisingai neatvaizdavo buhalterinės apskaitos“, – apgailestavo pašnekovas.

Maitinimo įstaigose, kuriose randama pažeidimų, atliekami pakartotiniai patikrinimai. Antrą kartą prasižengusiesiems gresia didesnės baudos.

„Kas nedavė čekio ir neapskaitė pajamų, bet kokiu atveju šiais metais sulauks antro, trečio ir ketvirto mokesčių inspekcijos vizito. Gaila, kad iš 30 įmonių, kur pakartotinai apsilankėme, net 70 proc. vėl neapskaitė pajamų“, – teigė A.Morkūnas.

Per pusmetį pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai.

„Tai yra manipuliavimas, apgaulingas apskaitos vedimas. Mokesčių inspekcija su tokiomis įmonėmis tikrai nesitaikys. Toms įmonėms, kur matome, kad padaroma nesisteminių klaidų, leidžiame pasitaisyti. Bet kitoms taikome griežčiausias priemones“, – kalbėjo A.Morkūnas.