Pirmojoje Melnragėje netoli molo paplūdimiu vaikščioję klaipėdiečiai aptiko, jų manymu, neįprastą radinį. Ant kranto gulėjo bangų išmestos medūzos. Pasak specialistų, medūzos Baltijos jūroje šiais metais ilgiau išgyveno dėl šilto rudens.

Pajūriu su šeima sekmadienį po pietų vaikščiojusi klaipėdietė iš pradžių pamanė, kad bangos į krantą išmetė daug nugludinto stiklo gabaliukų.

"Net nemaniau, kad tokiu laiku gali būti medūzų. Galvojau, kad jas pamatyti galima tik vasarą, kai vyrauja šilti orai. Iš toli jos tikrai buvo panašios į stiklo gabaliukus. Vieną net į rankas paėmiau. Tačiau iš karto lyg elektra nukrėtė. Tokiu laiku nesu mačiusi nieko panašaus", – pasakojo klaipėdietė.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas-muziejininkas Remigijus Dailidė tvirtino, kad šie metai buvo ypatingi. Pasitaikė labai šiltas ruduo, ilgai neatvėso ir Baltijos jūros vanduo.

"Dar spalio pabaigoje jo temperatūra siekė apie 15–16 laipsnių šilumos. Būtent šiltas vanduo ir lėmė, kad paprastosios medūzos taip ilgai nesuiro. Jos galėjo ilgiau natūraliai išgyventi. Dabar vanduo atšalo ir bangos medūzas pradeda mesti į krantą", – aiškino biologas.

Pasak R.Dailidės, paprastai medūzos suyra rugsėjo pabaigoje. Ilgiausiai jos išgyvena iki spalio pabaigos. Lapkritį jos visiškai išnyksta.

"Šiaip medūzos šalto vandens nebijo. Paprasčiausiai toks yra jų gyvenimo ciklas. Pavasarį jos atsiranda iš mažyčių medūzų, o rudenį suyra", – pasakojo biologas.

Paprastoji medūza yra paplitusi visuose pasaulio vandenyse. Gyvenančios Baltijos jūroje – prisitaikiusios prie mažesnio druskingumo, yra mažesnės.

R.Dailidės teigimu, vienais metais medūzų būna daugiau, kitais – mažiau. Tam įtakos turi jų dauginimosi ciklas. Jų skaičių lemia ir vandens temperatūra.

Specialistai įspėja, kad medūzos gali nudilgyti prie jų prisilietusį žmogų.