Miesto centre stovintis basliais paramstytas namas kai kam gali pasirodyti egzotika, tačiau čia gyvenantys žmonės jaučiasi esą savivaldybės įkaitai.

Dujos atnešė nelaimę

Liepų gatvės 36A namo gyventojas portalui kl.lt pasakojo, kad į šį, dabar jau avarinės būklės pastatą, atsikraustė beveik prieš 30 metų. Tuomet esą namas atrodė nepriekaištingai: sienos buvo naujai nudažytos, stogas blizgėjo, o balkonai buvę tikra puošmena.

Dabar žmonės gėdijasi "ramentais" paramstyto namo, kurio nelaimės prasidėjo maždaug prieš septynerius metus.

Tuomet savivaldybės atstovai nusprendė pirmame ir antrame aukšte buvusiuose socialiniuose būstuose elektrines plyteles pakeisti dujinėmis. Taip esą žmonėms būsią pigiau.

"Pirmas ir antras aukštai priklauso savivaldybei. Anksčiau juose gyveno remtini asmenys. Jau tada savivaldybės atstovus įspėjau, kad asocialūs asmenys tikrai nemokės saugiai elgtis su dujomis," – tvirtino vienas namo senbuvių.

Nelaimės laukti ilgai nereikėjo – maždaug po pusantrų metų įvyko didelis sprogimas.

Po jo socialiai remtini gyventojai buvo perkelti į kitas savivaldybės patalpas, o trečiame namo aukšte esančių privačių butų savininkai liko gyventi.

Darbai prasidėjo po sprogimo

"Po sprogimo statinį pradėjo tirti, rado įtrūkimų, namą pripažino avariniu. O šią vasarą atvažiavo meistrai ir be mūsų žinios sukalė tuos baslius", – teigė vieno iš privačių butų savininkas.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė tvirtino, jog namas esą buvęs netvirtas dar prieš sprogimą.

"Dar prieš sprogimą ekspertizės metu buvo nustatyta dalinė avarinė namo būklė. Tas pastatas jau senokai yra toks pakrypęs, slūgsta jo pamatai. O metų pradžioje namas buvo pripažintas avarinės būklės", – tvirtino D.Netikšienė.

Todėl už beveik 43 tūkst. litų jis paramstytas poliais.

Gyventojai nieko nežino

Avarinės būklės namo gyventojai nuogąstavo nelabai nutuokiantys apie savivaldybės ketinimus. Jie bijo likti be namų.

"Savivaldybėje po sprogimo buvo sprendžiamas klausimas, ar remontuoti nukentėjusį pastatą, ar geriau leisti ekspertams nagrinėti, ar namas yra avarinės būklės. Jeigu namas nebūtų pripažintas avariniu, jį reikėtų remontuoti, o remonto ir rekonstrukcijos išlaidas privačių būstų savininkai turėtų dengti proporcingai turimai nuosavybei", – teigė D.Netikšienė.

Pasak jos, gyventojai su tuo nesutiko ir norėjo, kad jiems būtų nupirktos kitos patalpos, kur jie galėtų persikraustyti.

"Savivaldybė tokių klausimų nesprendžia. Tai gali padaryti tik privatizavęs šį objektą asmuo. Kai bus įsigyti pirmieji du aukštai, trečio aukšto gyventojai ir naujieji savininkai galės bendrai spręsti šitą klausimą", – teigė D.Netikšienė.

Žmonės sakė, kad savivaldybė jiems pridarė užtektinai rūpesčių. Pirmiausia jos nuomininkai susprogdino namą, o dabar gąsdina nauja kaimynyste. Pirmus du namo aukštus įsigysiantis privatininkas žmones gali "išrengti iki kelnių": sumokėti už jų butus vargetiškas kompensacijas ir paprašyti išsikeldinti arba pradėti tokią brangią namo rekonstrukciją, kuri nugramzdins į baisias skolas.