Saugomose teritorijose, parkuose ir draustiniuose greitai gali prasidėti statybų karštymetis. Dėl to Seime stengiasi kai kurios politinės jėgos.

Statytojams – laisvė

Liberalų pateiktas naujasis Saugomų teritorijų įstatymas į neviltį varo aplinkosaugininkus. Teigiama, kad nauja įstatymo redakcija statytojams saugomose teritorijose atriš rankas.

„Nauja įstatymo redakcija nebenumato statybų ribojimų saugomose teritorijose. Projekte pažymima, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos įstatymu bei Teritorijų planavimo dokumentais. O tai reiškia, kad šie įstatymai reglamentuoja tik statybų procedūras, tačiau ne draudimus ar ribojimus“, – dienraščiui naująją Saugomų teritorijų įstatymo redakciją komentavo Pajūrio regioninio parko vyriausiasis vadybininkas rekreacijai Egidijus Jurkus.

Pasak specialisto, toks statybų reglamentavimas saugomose teritorijose sukels ne vieną konfliktą. Tačiau šioms pataisoms įsigalėjus, visuomenė neteks galimybės ką nors pakeisti.

"Šiame įstatyme yra nuorodų į naujai patvirtiną Teritorijų palanavimo įstatymą, kuris praktiškai prieštarauja Orhuso konvencijai, ginančiai visuomenės teisę dalyvauti valdžios piimamuose sprendimuose", – aiškino Žaliųjų judėjimo atstovas Erlandas Paplauskis.

Kils teismų banga

Žaliųjų judėjimo atstovai meta įtarimus įstatymų rengėjams – esą šis projektas tik įteisins statytojų siekius saugomose teritorijose.

"Įstatyme lyg ir paliktas draudimas statyti draustiniuose, tačiau statybos leidžiamos kaimuose. Aplinkosaugininkai bus paskandinti teismuose, nes Lietuvoje visi sklypai yra registruoti kaimuose. Galime prognozuoti, kad kiekvienas, turintis draustinyje esančiame kaime sklypą, reikalaus leidimo statyti. Ką tada valdžia darys? Liberalai šiuo projektu nori apginti žemgrobių, kurie anksčiau negalėjo statyti savo sklypuose, teises", – pastebėjo Žaliųjų judėjimo narys Erlandas Paplauskis.

Esą po šio įstatymo įsigalėjimo kils klausimų, kaip traktuoti leidimą statyti rekreacinėse teritorijose, kai tai įstatyme nėra apibrėžta.

„Didžiausias absurdas šiame įstatyme tai, jog saugomas teritorijas nuo šiol galės likviduoti ir fiziniai asmenys. Esą valstybinių rezervatų, parkų bei draustinių steigimo ir likvidavimo, ribų nustatymą inicijuos savivaldybės tarybos, fiziniai ir juridiniai asmenys. Demokratija čia mažai kuo dėta, tai reali laisvė suinteresuotoms grupėms“, – dėstė E.Paplauskis.

Projektas – ne galutinis

Naujasis įstatymas privatininkams leidžia saugomose teritorijose dalyti žemės sklypą į kelis.

„Projekte numatoma, kad sklypus dalyti bus galima, tik privalu parengti detalųjį planą. Tai labai senas noras. Prie upių, vaizdingų ežerų tokių sklypų ypač daug. Galima sakyti, kad netrukus saugomose teritorijose viena po kitos dygs statybos“, – pastebėjo E.Jurkus.

Klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas tikino, esą projekto rengėjai, Liberalų partijos nariai, siekė supaprastinti statybų reglamentus saugomose teritorijose dėl palčiai klestinčios korupcijos.

„Yra daugybė pavyzdžių, kai perdėtas pareigingumas saugant tokias teritorijas žmogų nuvaro nuo kojų. Kartais prisidengiama kilnia idėja. Apskritai saugomų teritorijų veiklą reglamentuojantys įstatymai neužkerta visų įmanomų landų korupcijai. Tai nėra nacionalinių parkų naikinimas, tačiau kalbame apie tokias teritorijas, kuriose yra grėsmė vešėti korupciniams ryšiams“, – sakė Seimo narys V.Grubliauskas.

Pasak klaipėdiečio, esą šis projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, todėl jo galutinis variantas gali stipriai transformuotis.