Alternatyvių krovinių nėra

Kažkada oficiali statistika tikino, kad į Klaipėdos uostą geležinkeliais gabenama apie 90 proc. jo krovinių. Dabar tas skaičius yra pasikeitęs tikrai ne geležinkelių naudai.

Pagrindine geležinkelio magistrale per Šiaulius, Telšius, Plungę, Kretingą į Klaipėdą retkarčiais važiuoja koks nors prekinio traukinio sąstatas, o štai atsarginis geležinkelis nuo Radviliškio per Tytuvėnus, Viduklę, Tauragę, Pagėgius, Šilutę į Klaipėdą dažniausiai yra tuščias.

Sąstatai su kroviniais Lietuvos geležinkeliuose išnyko kartu su „Belaruskalij“ trąšomis ir baltarusiškais naftos produktais 2022 m. Vietoje jų žadėtų alternatyvių krovinių taip ir neatsirado. Ir iš kur jų galėjo būti, jei visi Lietuvos geležinkeliai buvo ir tebėra orientuoti į Rytus. Iš Rytų nieko nebėra Klaipėdos uosto link, kaip ir iš Klaipėdos pusės į Rytus.

2022 m. pablogėję Lietuvos santykiai su Baltarusija parodė, kokioje pažeidžiamoje ekonominėje situacijoje buvo ir yra Lietuva.

Dėl išnykusio baltarusiško tranzito, pagal Europos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenis, Klaipėdos uostas 2022 m. tapo vienu labiausiai krovą sumažinusių Europos Sąjungos uostų.

Realybė: „Rail Baltic“ schemoje vietos Klaipėdai nėra. / „Wikipedia.org“ nuotr.

Pažadai apie jūrų jungtį

Teoriškai dabar Lietuva krovinius geležinkeliais veža tik europine vėže arba pagal oficialiai Lietuvoje kuriamą viešųjų ryšių pasaką. Neva Klaipėdos uostas bus užverstas ukrainietiškomis prekėmis, pirmiausia grūdais, tačiau realiai tai nevyko. Buvo tik kelios bandomosios grūdų partijos.

Ukrainietiškų krovinių judėjimas per Lenkijos europinę vėžę į Lietuvą dėl kelių perkrovimo operacijų yra nenaudingas ir iš esmės nevyksta.

Kalbose europinė vėžė iš Ukrainos į Lietuvą tarsi egzistuoja. Apie tai, kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime, kalbėtasi bendrame Lietuvos, Švedijos, Kanados ir Ukrainos transporto ministrų susitikime Kijeve.

Iš Lietuvos ministro Mariaus Skuodžio išgirdome, kad Lietuva su kitomis šalimis plėtos šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, jungiantį Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras. Lietuvos siūlymu, naująjį transeuropinį transporto tinklą neva numatyta papildyti europinio geležinkelio vėže į Klaipėdą.

Miglota jūrų uosto perspektyva

Europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdos uostą bent kol kas skamba tarsi pasaka, kuri ypač tinka įvairiems pristatymams susitikimuose, kur dalyvauja užsienio šalių transporto ministrai.

Realybė yra visai kitokia. Apie tai, kad būtų tiesiama europinė vėžė į Klaipėdos uostą, nėra fiksuota jokiuose strateginiuose Lietuvos valstybės dokumentuose. Nerengiami jokie europinio geležinkelio plėtojimo į Klaipėdą planai. Bent apie tai viešai nebuvo skelbta.

Europinė geležinkelio vėžė iš Kauno iki Klaipėdos kol kas realiai egzistuoja tik keliuose M. Skuodžio pasisakymuose – neliks jo susisiekimo ministru, bus pamirštos ir kalbos apie europinę vėžę į jūrų uostą.

Dėl europinės vėžės šiuo metu yra realūs planai, susiję su „Rail Baltica“. Lietuvoje ši vėžė tiesiama sparčiau, Latvijoje ir Estijoje – vangiau.

Estija apie 300 km europinę vėžę per savo šalį nuo Talino iki Pernu planuoja nutiesti maždaug už 3 mlrd. eurų iki 2030 m. Latvija iki 2030 m. planuoja baigti vykdyti pirmąjį etapą su viena europinio geležinkelio vėže ir pylimu antrajai vėžei. Latvijoje pagrindinė problema yra tai, kad „Rail Baltic“ neaplenktų Rygos ties Salaspiliu, o eitų per pagrindinę Latvijos sostinės geležinkelio stotį.

Lietuva iki 2026 m. planuoja baigti europinės vėžės ruožą nuo Kauno iki Panevėžio, vėliau iki Latvijos sienos. Iki 2028 m. planuojama turėti visiškai sujungtą Lietuvos europinę vėžę su Lenkija iki Varšuvos. Iki 2030 m. Lietuvos planuose yra turėti europinę vėžę ir iki Vilniaus.

Kyla klausimas, o kada planuojama europinė vėžė nuo Kauno iki Klaipėdos? Deja, numatyto laiko nėra, kaip ir nėra jokių pasirengimo darbų grafikų. Prieš kelis mėnesius toks pasirengimo grafikas arba oficialūs planai buvo skelbiami tik dėl europinės vėžės geležinkelio atšakos iš Kauno į Vilnių. Kam Vilniui europinė vėžė? Galima tik gūžčioti pečiais – matyt, tikimasi, kad ja į Europą keliaus šimtai tūkstančių vilniečių.

Europinė geležinkelio vėžė iš Kauno iki Klaipėdos uosto kol kas realiai egzistuoja tik keliuose susisiekimo ministro M. Skuodžio pasisakymuose – neliks jo susisiekimo ministru, bus pamirštos ir kalbos apie europinę vėžę į Klaipėdą.

Planai apie europinę vėžę į Klaipėdą gražiai skamba tik tarptautiniuose forumuose, kai kalbama apie Baltijos ir kitų jūrų sujungimą. Greičiau Baltijos ir Juodoji jūros europine vėže bus sujungtos ties Ryga ar Talinu apie 2030 m. nei ties Klaipėda, nes ji į programą iki 2030 m. neįtraukta.