Klaipėdoje šurmuliavusios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės jų dalyviams atmintyje paliko tik pačių geriausių prisiminimų. Tačiau organizatoriai buvo patenkinti ne viskuo. Juos ypač nuvylė tai, kad žaidynėse nepasirodė aukščiausi šalies vadovai.
Klaipėdiečiams – medaliai
Į IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes atvyko apie 3 tūkst. sportininkų. 600 jų buvo iš užsienio – iš 20 valstybių.
Mėgėjai sportininkai keturias dienas kovojo 24 sporto šakų varžybose. Jų maratoną sekmadienį baigė krepšininkai. Šiame turnyre klaipėdiečiai turėjo tenkintis sidabro medaliais.
Be pralaimėjimų iki finalo nužingsniavę uostamiesčio atstovai, kovoje dėl aukso medalių turėjo pripažinti komandos „Lituanica“ (JAV) pranašumą. Nors pirmasis kėlinys baigėsi lygiosiomis 9:9, tačiau antrajame Amerikos lietuviai ėmė tolti ir savo varžovams neleido priartėti iki pat varžybų pabaigos.
„Lituanica“ klaipėdiečius įveikė įtikinamu rezultatu 60:38.
Bronzos medaliais pasipuošė „Airijos“ komanda, rezultatu 66:46: įveikusi „Kailius“ iš Didžiosios Britanijos. Beje, „Airija“ mažajame finale turėjo kovoti, kai po dviejų pratęsimų pusfinalyje pralaimėjo čempione tapusiai „Lituanicai“.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tinklinio varžybose, kuriose varžėsi komandos iš JAV bei įvairių Lietuvos miestų (Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Gargždų), tiek moterų, tiek vyrų varžybų nugalėtojais tapo klaipėdiečiai. Tarp dailiosios lyties atstovių pirmąją vietą iškovojo SK „Viesulas“ tinklininkės, o tarp vyrų nenugalimi buvo Klaipėdos tinklinio asociacijos atstovai.
Pakėlė kartelę
Pasaulio lietuvių žaidynes vainikavo Sporto forumas, kuriame dalyvavo visų užsienio lietuvių bendruomenių pirmininkai.
„Forume dalyvauti buvo labai smagu, nes iš jo dalyvių girdėjau tik pačius geriausius atsiliepimus apie žaidynių organizaciją. Klaipėda sportininkus pasitiko tikrai svetingai, pasirūpino geru oru, puikia kultūrine programa. Geros sporto bazės, puikūs viešbučiai – priekaištų nebuvo“, - džiaugėsi vienos iš žaidynių organizatorės Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė.
Ji įsitikinusi, jog po ketverių metų, kai Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Kaune, sportininkai vėl su malonumu grįš į Lietuvą. „Klaipėda kartelę pakėlė labai aukštai, tad kauniečiai tikrai turės pasistengti, kad tinkamai suorganizuotų žaidynes“, - pabrėžė A.Vanagienė.
Ji vylėsi, jog po ketverių metų į žaidynės atvyks dar daugiau sportininkų. Šiemet jų šioje sporto šventėje dalyvavo 250 daugiau nei 2009 metais.
Išgelbėjo V.Adamkus
Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas taip pat patikino, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės praėjo sklandžiai, tačiau nepavyko išvengti ir smulkių nesusipratimų. Kai kurių varžybų pradžia buvo atidėta, kitose trūko inventoriaus. „Nesakau, kad tokios smulkmenos stipriai paveikė žaidynių organizavimą, tačiau jų galėjo ir nebūti, reikėjo tik sveikos nuovokos“, - teigė vicemeras.
Jis pripažino labiausiai nustebęs dėl to, kad į žaidynių atidarymą neatvyko nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Algirdas Butkevičius, nei Seimo pirmininkas Vidas Gedvilas. „Tai parodė, kaip rodome dėmesį pasaulio lietuviams. Keista, kad valdžia, kuri deklaruoja, jog jai labai rūpi užsienio lietuviai, kalba apie dvigubą pilietybę, net neatvažiuoja žmonėms rankų paspausti. Sportininkai irgi stebėjosi ir klausinėjo, kodėl žaidynėse nematyti Lietuvos vadovų. Laimė, padėtį išgelbėjo Prezidentas Valdas Adamkus“, - kalbėjo V.Čepas.
Jis pasidžiaugė, jog žaidynėse ypač gerai sekėsi klaipėdiečiams. „Davė kaip reikiant, užtat ir medalių daug“, - juokėsi vicemeras.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Lietuvoje vyksta kas ketverius metus. 2017 metais jos bus organizuojamos Kaune.
Naujausi komentarai