Noras sukėlė pasibaisėjimą

Per „Facebook“ gyventoja paprašė patarimo, kur gauti išmanųjį laikrodį, kurio pagalba ji galėtų klausytis savo atžalos pašnekesių.

Po įrašu komentavę kiti klaipėdiečiai pasibaisėjo tokia idėja. Didžioji dalis žmonių teigė, jog po tokių veiksmų sūnaus pasitikėjimo atgauti gali ir nepavykti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Sigita Mockienė pabrėžė, kad vaikas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimo privatumą, neliečiamybę ir laisvę.

Kontrolė – dėl nerimo

Vaiko teisės yra įtvirtintos tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose.

„Aplinkiniams, o ypač tėvams, svarbu gerbti vaiko teises į privatumą ir susilaikyti nuo noro skaityti žinutes ar klausytis asmeninių pokalbių. Tėvų atsakomybė – visapusiškai saugoti ir rūpintis vaiko gerove, tačiau svarbu tai daryti pagarbiai ir empatiškai“, – aiškino S. Mockienė.

Pasak specialistės, natūralu, jog kartais tėvai nerimauja dėl savo vaiko, nes jiems pritrūksta informacijos, su kuo vaikas palaiko ryšį, kas yra jo draugai ar kur jis leidžia laiką.

Tėvų atsakomybė – visapusiškai saugoti ir rūpintis vaiko gerove, tačiau svarbu tai daryti pagarbiai ir empatiškai.

Nerimą sustiprina ir stebimi vaiko pokyčiai – suprastėję mokslų rezultatai, dažnai besikeičianti nuotaika, vengimas bendrauti ar vėlyvas grįžimas namo.

„Tokius pokyčius dažnai išgyvena paauglius auginančios šeimos, tad tėvai, norėdami apsaugoti savo vaiką nuo pavojų, kartais imasi griežtų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, pradeda naudoti klausymosi įrangą“, – teigė moteris.

Geriau jau bendrauti

Kaip teigė S. Mockienė, toks tėvų elgesys, net ir kilęs iš noro apsaugoti savo vaiką nuo tam tikrų pavojų, neteisingas.

Paaugliui sužinojus apie kėslus jį sekti ir taip kontroliuoti, pasitikėjimu paremtas tarpusavio ryšys gali nutrūkti.

„Tokiu atveju padeda nerimo, kurį jaučia tėvai, išsakymas vaikui, pakviečiant jį pasikalbėti arba pasiūlant kartu pasivaikščioti. Tai gali padėti sustiprinti abipusį santykį, kuris leistų vaikui atsiverti, pasidalinti sunkumais, o prireikus – paprašyti jų pagalbos. Tėvai šiuo atveju butų arčiau augančio vaiko ir aktyviau dalyvautų jo gyvenime“, – pabrėžė specialistė.

Susidūrus su panašiomis situacijomis, kai tėvams tampa sudėtinga surasti empatiškų ir vaiko gerovei saugių sprendimų arba iškyla klausimų dėl vaiko teisių užtikrinimo, teisių gynėjai skatina suaugusiuosius konsultuotis su vaiko teisių gynėjais.