Rengiasi atstatyti krantines

Šiais rinkiminiais metais įvairūs pseudopatriotai rėkia, kad valstybės pinigais tvarkomas tik Vilnius, kur nebeturima fantazijos, kur juos dėti. Regionuose neva esantis visiškas statybos projektų už valstybės pinigus badas.

Tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba planuoja pradžioje pasirengti dokumentus, o po to griauti ir naujai pastatyti krantines, tokias prielaidas lyg ir paneigtų. Tik klausimas, ar tie pertvarkymai bus pradėti šiemet, ar bus nukelti dar ne vienus metus?

Reikia prisiminti ir tai, kad dalį krantinių pasieniečiai Kopgalyje jau atstatinėjo. Tai vyko 2014–2015 m.

Yra manančių, kad Kopgalyje atstatyti krantines galėjo liepti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nes ji yra iš Klaipėdos.

Greičiausiai ir patys pasieniečiai matė, kad paskutinį kartą sovietmečiu tvarkytos krantinės-pirsas Kopgalyje, Smiltynės g. 2A ir 2B, yra iš tiesų prastos būklės ir nedaro garbės valstybės tarnybai. Numatyta, kad prie atnaujintų krantinių galėtų būti švartuojama iki 10 pasienio tarnybos laivų.

Sovietmečiui būdingo tikrinimo, kai būdavo apžiūrimas kiekvienas įplaukiantis laivas, nepriklausomoje Lietuvoje nebėra.

Atstatyti Kopgalio objektus, įskaitant ir krantines-pirsą, būtina ir dėl to, kad tai istorinė Klaipėdos miesto vieta, ne mažiau svarbi nei piliavietė. Čia buvo Neringos fortas, Kopgalio baterijos vieta. Kultūros paveldo vertę turi ir prie pasieniečių krantinių esantys senieji kranto tvirtinimai, rasto seno laivo liekanos.

Ar Kopgalis – uosto dalis?

Šiuo metu pasieniečių Kopgalyje naudojamo pirso bendras ilgis yra 95 metrai. Koks jis bus po rekonstrukcijos, kol kas neaišku. Tai paaiškės rengiant jo pertvarkymo dokumentus.

Vieta yra ypatinga. Ji netoli nuo uosto vartų. Esant neramiam orui į uostą plūsta trauklys, kurį sukelia žemo periodo išilginės bangos. Toje vietoje būdingas ir chaotiškas bangavimas, vadinama bangų blaškiava, kai susiduria skirtingų krypčių bangos. Apsaugai nuo šių bangų ir sugalvotas nuo uosto vartų Kuršių nerijos pakrantę pridengiantis pirsas.

Prie pirso yra ir du sklypai – 5,5 tūkst. ir 1,7 tūkst. kvadratinių metrų. Juos taip pat planuojama atnaujinti.

2018 m. paskelbtame Klaipėdos uosto elektroniniame plane oficialiai pažymėtos 156 krantinės. Realiai uoste krantinių yra daugiau. Tam, kad nebūtų sujaukta jų žymėjimo sistema, kai kuriose vietose naujai pastatytos krantinės gavo numerius su šalia esančių krantinių skaičiais ir naujomis žymėjimo raidėmis.

Realiai galima teigti, kad Klaipėdos uoste yra 162 krantinės, mat Kopgalyje prie pasienio posto nurodomos net 6 krantinės, kurių numeriai nuo 157 iki 162. Tai nedidelės – nuo 38 iki 113 metrų ilgio krantinės. Tarp jų ir minėta krantinė, kurią pasieniečiai rengiasi perstatyti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022 m. yra pateikusi paaiškinimą, kad bus vykdomas uosto akvatorijos ribų koregavimas. Tai gali reikšti, kad pasieniečių krantinės gali būti išimtos iš bendros Klaipėdos uosto dalies.

Anksčiau netgi buvo Klaipėdos miesto valdžios ir pasieniečių susitarimas, kad perstatytas krantines ateityje bus galima naudoti ir nedideliems laiveliams, kurie atplaukia prie Lietuvos jūrų muziejaus.

Pavyzdžiai Klaipėdos miestui

Valstybės sienos apsaugos tarnybos siekis sutvarkyti Kopgalyje esančias krantines galėtų būti pavyzdžiu ir Klaipėdos miestui.

Šio miesto administracija galėtų ieškoti būdų, kaip Smiltynės pusėje įrengti daugiau nedidelių krantinių, kur galėtų švartuotis atplaukusių svečių ar klaipėdiečių laivai.

Bent jau pradžioje miesto vadovai galėtų nupūsti dulkes ir nuo kai kurių anksčiau ruoštų projektų, pavyzdžiui, nuo buvusių laivų kapinių, kurių teritorija išvalyta. Klaipėdos miestas buvusiose laivų kapinėse planavo įrengti mažųjų laivų ir jachtų švartavimo užutėkį.

Klaipėdos mieste galėtų būti puoselėjami planai ties Kuršių nerija arčiau uosto vartų, netoli Jūrų muziejaus įrengti ir daugiau pramoginių laivų krantinių. Tai didintų Klaipėdos miesto patrauklumą.

Klaipėdos miestui pavyzdžiu galėtų būti ir Palangos miesto savivaldybė. Ji Šventojoje ėmėsi, atrodytų, neįveikiamų planų atstatyti jūrų uostą. Ir šis tas juda į priekį. Nors dėl pačių uosto vartų atstatymo yra rimtų abejonių. Lietuvos valdžios garbės reikalas turėtų būti surasti pinigų bent jau Šventosios uosto molams su avanuostu įrengti.

Klaipėdos miestas galėtų išsikelti tikslą sukurti pramoginį turistinį Klaipėdos miesto vandens uostą. Klaipėda yra geroje vietoje tarp vidaus ir jūros vandenų. Uostamiestis galėtų ir privalėtų būti didžiausia ir patraukliausia Lietuvos pramoginių ir turistinių laivų vieta.