Vladas Žulkus BNS sako, kad molio gūbrys savo forma primena laivą ir tai galėjo suklaidinti dugno tyrėjus. 

„Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas. Tai yra greičiausiai – aš negaliu šimtu procentų garantuoti – (...) didesnis molio gūbrys, labiau susicementavęs, o tokia laivo forma yra tipiška būtent tų geologinių darinių, kurie plaunami jūros bangų, orientuoti taip“, – sakė V. Žulkus.

Anot jo, tokių darinių Baltijos jūros dugne aptinkama ne pirmą kartą.

„Mes analogijų turime, tarp kitko, tokio paties dydžio beveik – 70 metrų ilgio ir 12 metrų pločio – darinys buvo rastas prieš beveik 20 metų arčiau kranto, ties Šventąja, paskui dar mažesni tokie dariniai yra aptikti ir juos patikrinus pasirodo, kad tai yra molio gūbriai, kurie susiformavo tada, kai vanduo, smarkiai nukritęs, pradėjo kilti vėl. Sprendžiant iš gylio (...) tai galėjo būti maždaug prieš aštuonis tūkstančius metų“, – kalbėjo V. Žulkus.

Gruodžio pradžioje būsimojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytoja, „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pranešė, kad maždaug 38 metrų gylyje aptiko apie 70 metrų ilgio ir apie 6 metrų aukščio laivo liekanas.

Tai yra molio gūbriai, kurie susiformavo tada, kai vanduo, smarkiai nukritęs, pradėjo kilti vėl.

V. Žulkus sako, kad tokia išvada padaryta remiantis tik sonaro nuotraukomis, o norint išsamesnių duomenų reikėtų prie objekto nerti ar kitaip jį žvalgyti.

„Jie pasigarsino, turiu aš tą medžiagą, nežinau, visą ar ne visą, mums perdavė. Tai yra sonarinė nuotrauka, daryta šoninės apžvalgos sonaru (...) Tai, ką jie paskelbė, yra tik pirmas etapas, paprastai po sonarinių žvalgymų reikia žvalgytis pasinėrus arba prietaisus nuleidus, kad matytų kažką. (...) Tai neturėtų būti laivas, nors reikia pasinerti, reikia pažiūrėti“, – teigė V. Žulkus.

Mokslininkas taip pat sako, kad nuotraukose nesimato įprastai matomų laivo korpuso detalių: „Sonarinėse nuotraukose nuskendę laivai, kokie jie ten bebūtų, didesni ar mažesni, visada matosi to laivo kažkokios struktūros, ar tai būtų metalinis korpusas, ar medinis, vistiek matosi kažkokios detalės“.

Anot V. Žulkaus, dugno tyrėjai nėra pateikę Kultūros paveldo departamentui prašymo išduoti leidimą nerti prie aptikto objekto, o Klaipėdos universitetas irgi jo neinicijuos – archeologai nertų tik gavę tokį užsakymą.  

„Universitetas gali planuoti tuo atveju, jeigu gausime užsakymą to paties „Igničio“, mes tada patikrinsime, kas ten yra. Mes savo iniciatyva neplanuojame, nes tai yra ir lėšos, ir darbas archeologų“, – kalbėjo V. Žulkus.

„Ignitis renewables“ teigia, kad apie 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo parkui, taip išsamiai dar niekada nebuvo tirtas. Objektą, primenantį nuskendusį laivą, gruodžio pradžioje pastebėjo Nyderlandų giluminių tyrimų bendrovės „Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.

Atliekant jūros dugno tyrimus „Ignitis renewables“ taip pat bendradarbiauja su britų „Venterra Group“ specifinių inžinerinių projektų konsultantais „Gavin & Doherty Geosolutions“ bei Lietuvos įmone „Geobaltic“.