Žmonės bloškiami į paraštes

I.Kanto bibliotekoje pradėdamas pokalbį, V.Čepas pateikė savitą patriotizmo sąvokos paaiškinimą.

"Patriotizmas, tai – reiškinys, kai gerbiama, mylima, kartais ir aukštinama sava šalis arba kultūra. Tai iškart kyla klausimas, ar mūsų šiandienos tema, kai sulyginama meilė tėvynei ir iš kitos pusės – priedanga niekšui, yra korektiška?" – samprotavo V.Čepas.

Politiko nuomone, Lietuvoje galima matyti visuomenės susiskaldymą meilės tėvynei fone.

Jeigu tėvynę myli kitaip nei tą meilę demonstruoja dauguma, esi tarsi priedangoje, atsiduri paraštėje.

Susirinkusiesiems buvo primintos gerai žinomos žmonių pavardės, kurių istorijos iliustruoja diskusijos temą.

"Patriotizmo, kaip paskutinės niekšo prieglaudos, iliustracijos Lietuvoje tikrai neretas reiškinys. Su tokiais vertinimais susiduria ne tik pavieniai asmenys, sakykime, galiūnas Žydrūnas Savickas. Vien dėl to, kad savo klubą pavadino "Big Z", jau jis nebe patriotas? Mokytoja Astra Astrauskaitė, Artūras Orlauskas, klaipėdietė Jurga Lago, Nida Vasiliauskaitė – jie visi netelpa į tą tradicinį supratimą, nors irgi yra patriotai, bet jie kažkodėl – nuošalyje. Tai taikoma ir didelėms žmonių grupėms. Prisiminkime Šeimų maršą, maršistai visuomenei atrodo kažkokie ne tokie, jie neva ne patriotai, o nori valstybei tik pakenkti", – kalbėjo V.Čepas.

Sakykime, galiūnas Žydrūnas Savickas. Vien dėl to, kad savo klubą pavadino "Big Z", jau jis nebe patriotas?

Nepamiršo ir paminklų

Diskusijos dalyviai itin suaktyvėjo, kai buvo pradėta kalbėti apie sovietinius paminklus, jų griovimą, dažymus arba apgaubimą Ukrainos vėliava.

Viena diskusijos dalyvė politiko klausė: "Ar tai radikalai daro?"

V.Čepas atsakė manantis, kad tai daro patriotai- radikalai.

Pokalbyje neišvengta temos ir apie Ukrainos vėliavą. Pasak vienos klaipėdietės, ji važiuodama mato, esą kas antra sodyba yra pasikabinusi šios šalies vėliava.

Jai tuomet kyla klausimas, ar ten gyvena ukrainiečiai?

Kita moteris replikavo, kad, jeigu galėtų, kabintų tik Ukrainos vėliavas.

"Ponia, vyksta karas, juk iki karo ta vėliava nekabojo. Ar suvokiate, kad Europa keičiasi?" – emocingai savo mintis dėstė kita diskusijos dalyvė.

"Bet jeigu aš tą vėliava pasikabinsiu, nuo to karas gi nepasibaigs", – replikavo kita moteris.

Į klaipėdiečių ginčą įsitraukė V.Čepas: "Kodėl mes nekėlėme Gruzijos vėliavos? Juk ir gruzinai buvo žudomi, bet tada niekas jos nekėlė. Galbūt per toli ta šalis, bet jie – irgi mūsų draugai."

Slepia asmeninius tikslus

Pokalbio vedėjas minėjo, kad apie patriotizmą galima kalbėti be galo.

Galiausiai V.Čepas priminė prancūzų įprotį protestuoti dėl kiekvieno menkniekio. Tačiau, politiko teigimu, tokiu būdu jie vis dėlto siekia kokio nors tikslo.

"Jeigu visuomenė tyli, tai kodėl jos nesuvaryti į gardą? Netgi labai demokratinės valdžios trokšta tą gardą kuo labiau sumažinti. Bet kai visuomenė triukšmauja, kritikuoja, ją žymiai sunkiau valdyti", – įsitikinęs V.Čepas.

Vienas klaipėdietis, antrindamas V.Čepui, minėjo, esą prancūzai nuo Bastilijos šturmo (1789 m. liepos 14 d. – R.L.) dienos yra savotiški patriotai- radikalai.

"Tas radikalusis patriotizmas vis dėlto ir yra arčiausiai paskutinės niekšo prieglaudos, kai žmogus aukojasi ne dėl valstybės, o savo asmeninius ketinimus slepia po patriotizmo skraiste", – reziumavo politikas.