Įvairiose uostamiesčio gyventojų „Facebook“ grupėse po įrašais komentaruose dalijamasi ne tik nuomonėmis. Nutikus įvykiui, kuris aktyviai aptarinėjamas, ar įsisiūbavus diskusijai, klaipėdiečiai linkę atskleisti ir savo tikslią gyvenamąją vietą.

Drąsiai dalijamasi ir savo telefono numeriu, kuriuo, pavyzdžiui, nukentėję nuo nelaimės gali paskambinti.

Kaip teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, žmonės, kurie atskleidžia savo asmens duomenis viešai, tikrai rizikuoja patekti į nusikaltėlių pinkles.

„Viešai atskleidžiantieji savo telefono numerius, gyvenamosios vietos adresus ir kitus duomenis apie save socialiniuose tinkluose gali tapti sukčių, apgavikų ir kitų piktavalių aukomis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, rekomenduojama asmeninių kontaktinių duomenų neviešinti“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo metų pradžios iki spalio dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų uostamiestyje pradėta per 300 ikiteisminių tyrimų.

Dėl sukčiavimo buvo pradėta 215 ikiteisminių tyrimų, dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo – 73 ikiteisminiai tyrimai. O dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis – dar 15 ikiteisminių tyrimų.

Visoje Klaipėdos apskrityje nuo šių metų pradžios iki spalio dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų pradėta 480 ikiteisminių tyrimų. Praėjusiais metais pareigūnai tokių atvejų užregistravo daugiau, pradėta beveik 700 ikiteisminių tyrimų.