Pergalės diena Klaipėdoje tradiciškai bus paminėta tik prie Skulptūrų parke esančio memorialo kariams, nes teismas neleido gegužės 9-ąją organizuoti eitynių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus skundas dėl uostamiesčio savivaldybės draudimo surengti Pergalės dienos paradą, pavadintą Taikos maršu, yra atmestas.

Telefonu šį teismo sprendimą sužinojęs Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas teigė kol kas nežinąs tokios nutarties motyvų ir jų sužinoti išskubėjo į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Jo nutartis užkirto kelią gegužės 9 dieną organizuoti eitynes miesto gatvėmis ir taip esą paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines bei pagerbti jame žuvusius karius ir taikius žmones.

Priminsime, jog praėjusį antradienį Klaipėdos savivaldybė atsisakė išduoti leidimą organizuoti paradą, nes jis esą gali sukelti neramumus. Tokį sprendimą sveikino ir policijos pareigūnai, kurie abejojo, ar per eitynes pavyks užtikrinti žmonių saugumą.

Praėjusį penktadienį Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyrius savivaldybės sprendimą apskundė teismui. Jis skundą ketvirtadienį atmetė.

„Suprantama, kad gegužės 9-ąją surengti eitynių tikrai negalėsime, tačiau pirmos instancijos teismo nutartį skųsime aukštesnės instancijos teismui. Eisime iki galo, kad sužinotume, kodėl mums neleidžiama organizuoti eitynių“, - sakė Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys Jurijus Šeršniovas.

Paklaustas, ar bylinėsis todėl, jog tokį paradą norės surengti ir kitais metais, tad jau dabar jam ruošia dirvą, J.Šeršniovas tikino, jog neturi planų eitynes organizuoti ir kitais metais, nes nebebus Antrojo pasaulinio karo pabaigos jubiliejaus.

Parado, pavadinto Taikos maršu, atgarsiai buvo girdėti ir ketvirtadienį vykstančiame miesto tarybos posėdyje. Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas V.Titovas paskelbė pareiškimą, kad jis ir bendrapartietis J.Šeršniovas traukiasi iš valdančiosios koalicijos.

Viena iš tokio sprendimo priežasčių ta, jog jų, kaip koalicijos partnerių, atžvilgiu buvo pažeistas Konstitucijos 36 straipsnis, nes buvo uždraustas Taikos maršas ir atimta galimybė pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas.

V.Titovas pareiškė, jog leidimą surengti eitynes atsisakiusiam išduoti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Viačeslavui Karmanovui pareikš interpeliaciją. Tačiau norint ją pareikšti reikia surinkti 16 miesto tarybos narių parašų, o kalbama, jog kol kas susitarta tik su 14 politikų, kurie sutiktų palaikyti interpeliaciją V.Karmanovui.

Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus politikai, priklausę miesto tarybos valdančiajai daugumai, pažėrė ir daugiau priežasčių, kodėl iš jos traukiasi. Jie nurodė, kad jų pasiūlymų buvo nesiklausoma.

Esą nebuvo atsižvelgta į jų pasiūlymą perrašyti valdančiosios koalicijos sutartį, nes ši yra nebegaliojanti, kai iš koalicijos pasitraukė partija „Tvarka ir teisingumas“, ir į ją įtraukti dvi naujas sąlygas. Viena jų - kiekvienas sprendimo projektas, kuris atiduodamas svarstyti miesto tarybai, prieš tai turi būti suderintas su visomis į valdančiąją koaliciją įeinančiomis frakcijomis. Rusų sąjungos nariai taip pat reikalavo, jog naujoje koalicijos sutartyje būtų numatyta panaikinti vieną mero pavaduoto pareigybę ir taip sutaupyti biudžete pinigų. Jie neslėpė, kad turėtų būti panaikinta ta pareigybė, kurią užima vicemeras Benas Šimkus.

„Mūsų niekas nesiklausė, todėl ir stabdome savo narystę valdančiojoje daugumoje“, - teigė du politikai.

Jiems pasitraukus iš koalicijos, joje liko 18 narių. Miesto taryboje yra 31 politikas.

Papildyta:

V.Titovas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atmesti jo skundą, teigė, jog teismas rėmėsi tais pačiais argumentais neleisti eitynių miesto gatvėmis gegužės 9-ąją, kaip ir savivaldybės administracija. Esą yra informacijos apie galimus neramumus, todėl eitynes reikia uždrausti, siekiant išvengti provokacijų. Be to, teismas konstatavo, jog savivaldybė eitynių organizatoriams pasiūlė alternatyvą - Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines paminėti tradicinėje vietoje Skulptūrų parke.

„Čia parašyta, kad nutartis yra neskundžiama. Tačiau mes ją išnagrinėsim ir eisim toliau“, - tvirtino V.Titovas.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog yra ketinimų Lietuvą apskųsti Europos Žmogaus teisių ar Strasbūro teismui, V.Titovas kol kas nieko konkretaus neatsakė: „Tarsimės su juristais, kaip elgtis. Tačiau aišku, kad buvo pažeistos mūsų konstitucinės teisės, tad negalime visko taip palikti“.