Pareikalavo ištvermės

Neofreskos Vyturio gatvėje buvo nupieštos per šią vasarą. Klaipėdos savivaldybė šiems darbams atlikti skyrė 8,4 tūkst. eurų. Netrukus bus ir oficialus neofreskų pristatymas klaipėdiečiams.

Švyturių neofreska yra Vyturio g. 9T, o kitas kūrinys – Vyturio g. 13T.

„Aš tas vietas puikiai žinau, nes esu užaugęs tame rajone, iki 2002 m. ten gyvenau, tad visus kampus gerai pažįstu. Vaikystėje, eidamas į mokyklą, visada žiūrėdavau į tas tuščias transformatorines. Jos turi labai gerą A4 santykio formatą – ne visai pailgą, ne visai žemą ar siaurą, tad tai tiesiog idealus formatas piešiniui“, – apie neofreskų atsiradimo vietą pasakojo R. Petrovas.

Jis taip pat pasidalijo, kad švyturių neofreskos eskizą teko perpiešti, nes pirmasis nepavyko. Apskritai šis kūrybos procesas pareikalavo daug psichologinės ištvermės.

„Savaitę kūriau nieko kito nedarydamas. Tai buvo sunkus darbas. Supratau, kad buvau tarsi užstrigęs, neatradau medžiagos, buvau nepatenkintas. Paskui vyko dažų pirkimas, piešimas, tai truko mažiausiai tris savaites, viskas buvo piešta aerozolio flakonėliais. O apie švyturius kilo idėja, kai išgirdau, kad šie metai paskelbti Švyturių metais. Kilo idėja švyturį pavaizduoti lyg dažų flakonėlį, nes metaforiškai švyturys rankoje tarsi „purškia“ šviesą“, – sakė R. Petrovas.

Įvaizdis: mažieji klaipėdiečiai taip pat prisidėjo prie uostamiesčio gražinimo iniciatyvos. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Klaipėda – vaikų akimis

Vyturio g. 13T esanti neofreska – tarsi vienas didelis vaikų piešinių koliažas. Pasak dailininko, šis kūrinys iš tiesų atsirado padedant mažiesiems klaipėdiečiams, nes būtent jie siūlė savo idėjas, piešdami Klaipėdą tokią, kokią ją mato savo akimis.

Su vaikais vyko užsiėmimai, net diskusijos. Po to menininkas atrinko jų kurtas iliustracijas ir iš jų sukūrė kompoziciją, kurią vėliau perkėlė ant transformatorinės pastato.

Daug kas padėkodavo, kad tai darau.

Pasak dirbtuvių edukatorės Ingos Norkūnienės, per tris dienas dalyvavo apie 60 įvairaus amžiaus vaikų – nuo ketverių iki 16-os metų amžiaus. Dalis buvo iš dailės studijos „Guboja“, Vaikų ir jaunimo dienos centro „Liberi“, kita dalis – vietiniai rajono gyventojai.

„Kai jiems kalbėjau apie žinutę, kurią palieka menininkai, piešiantys ant sienų, klausiau, kokią žinutę norėtų palikti jie, tad kai kurie nupiešė žinutę butelyje. Buvo įdomių patyrimų. Man patiko Rodiono mintis, kad jis nori palikti vaikų inicialus kaip kūrėjų, menininkų, kad jie ateitų ir pasakotų, kad tai jų Klaipėda, simbolis, žinutė“, – sakė I. Norkūnienė.

Rodionas Petrovas / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Praeivių reakcijos džiugino

Pasak R. Petrovo, klaipėdiečių praeivių, mačiusių kūrybinį procesą, reakcijos buvo įvairios, tačiau daugiausia – teigiamos. Žmonės džiaugėsi, kad pietinėje miesto dalyje atsiranda daugiau spalvų, gyvasties.

„Kai pradėjau piešti, švyturių neofreskoje dominavo tamsios spalvos, tad buvo nusiskundimų, kad spalvos – per tamsios, depresyvios, piešinys – liūdnas. O kiti dažniausiai džiaugėsi, kad kažkas vyksta, kad bus piešinys ir to laukė. Kai atsirado fonas, daugiau spalvų, daug kas padėkodavo, kad tai darau, nes, nepaisant to, kad dalis pastatų tame rajone jau renovuoti, žmonės sako, kad trūksta kokios nors gyvybės rajonėlyje, tad neofreskos šią funkciją puikiai atlieka“, – tikino menininkas.

Šį šeštadienį, rugsėjo 21-ąją, 13 val. Sąjūdžio parke (Laukininkų g. 30) vyks kūrybinės dirbtuvės su menininke Kseniia Buryka bendruomenės šventėje „Būkime kartu“. Jos metu organizatoriai papasakos apie projekto atsiradimo istoriją, kvies pokalbio apie tolesnes projekto vystymosi galimybes.