Nauja tako danga

Kalbama, kad pietinis molas, panašiai kaip ir šiaurinis, gali tapti pėsčiųjų mėgstama pasivaikščiojimo vieta, savotiška promenada nuo Lietuvos jūrų muziejaus link jūros.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi konkursą tvarkyti 6 400 kv. metrų taką per pietinį molą.

Dabartinio pėstiesiems vaikščioti tikusio pietinio molo danga bus valoma, tvarkomos suirusios ir pažeistos vietos. Planuojama, kad takas ant pietinio molo bus padengtas poliuretanine danga, kad nebūtų slidu.

Uosto molų sutvarkymo sąlygose, kurios susijusios su specialiais architektūros reikalavimais, nurodyta, kad ant molų turi būti įrengtos mažosios architektūros detalės – šviestuvai, suoliukai, šiukšliadėžės. Žmonėms naudotis pritaikyti molai turi būti aptverti.

Šiaurinio molo pavyzdys rodo, kad metaliniai pilka spalva nudažyti molo atitvarai dera prie jūrinės aplinkos.

Projektas: pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukcijos schema. KVJUD nuotr.

Apžvalgos aikštelės

Ant pietinio molo taip pat numatyta įrengti apžvalgos aikšteles. Tai būtų monolitiniai gelžbetoniniai pakilimai virš įprasto molo lygio.

Uosto molų sutvarkymo sąlygose, kurios susijusios su specialiais architektūros reikalavimais, nurodyta, kad ant molų turi būti įrengtos mažosios architektūros detalės – šviestuvai, suoliukai, šiukšliadėžės.

Pakilimo aikštelėse iš vienos pusės numatyti laiptai su turėklais. Iš kitos pusės būtų įrengtas pandusas, taip pritaikant apžvalgos aikštelę ir žmonėms su negalia.

Iš apžvalgos aikštelių atsivertų puikūs vaizdai tiek į Baltijos jūrą, tiek į uosto įplaukos kanalą, tiek ir į uostą.

Vaizdas nuo pietinio molo gerokai skiriasi nuo vaizdo, kuris yra nuo šiaurinio molo. Nuo pietinio molo, kuris yra labiau išsikišęs į jūrą, matomas Smiltynės krantas ir Klaipėdos miestas kartu su uostu.

Taip pat numatyta įrengti ir privažiavimą prie pietinio molo. Ar šalia jo bus įrengta kokia nors papildoma automobilių stovėjimo aikštelė, kol kas neaišku, nes uostui priklauso tik pats molas.

Planas: ant pietinio molo vyks pertvarkymas – jis bus pritaikomas pėstiesiems. V. Matučio nuotr.

Molai ne kartą pertvarkyti

Tiek pietinis, tiek šiaurinis molai yra savotiški Lietuvos jūrinės kultūros objektai. Pirmiau 1834 m. buvo pradėtas statyti šiaurinis molas. Pietinio statyba prasidėjo 1847 m.

Šis molas buvo pastatytas per 14 metų iki 1861-ųjų. Šiaurinio molo statyba truko net 50 metų iki 1884-ųjų.

Nė vienas molas neišliko toks, koks buvo pastatytas XIX a. Tai buvo molai iš medinių polių, tarp kurių supilti akmenys. Turbūt tai buvo kažkas panašaus į tuos molus, kurių mediniai poliai su akmenimis pakrantėje dar matomi Šventosios uoste.

Nė vienas iš molų nėra laikomas Lietuvos kultūros paveldo objektu. Molai nepakliūva ir į kokių nors saugomų teritorijų ar pakrantės apsaugos juostos ribas.

XX a. Klaipėdos uosto molai buvo perstatyti. Jie tapo gelžbetoniniais. Ant molų atsirado sunkūs kvadrato bangas gesinantys kubiniai betono blokai, taip pat 25 tonų tetrapodai. Pietinis molas pailgėjo iki 1 374 m, šiaurinis – iki 733 m.

Šiuo metu vyksta dar vienas abiejų molų rekonstrukcijos etapas. Stiprinamos abiejų molų šakinės dalys, keičiami tetrapodai ir kitos molų dalys.

Dabartiniai uosto molai rengiami Klaipėdos uoste galimam didžiausiam 17 m gyliui.