– Daug kalbama apie Klaipėdos pilies bokšto atstatymą. Kodėl norima tai daryti ir kokia bus šio statinio paskirtis?

– Šis piliavietės investicinis projektas yra seniausias Klaipėdos mieste. Jo ištakos siekia dar 1990-uosius, kai tuometinė miesto valdžia nusprendė šią teritoriją atverti miestiečiams. Prasidėjo archeologiniai tyrimai. 2008-aisiais, atlikus galimybių studiją, gavus Europos Sąjungos paramą bei Vyriausybės nutarimą šį objektą paskelbti nacionalinės reikšmės objektu, prasidėjo kompleksiniai tvarkymo darbai. Išryškinant senosios pilies kontūrą, atkurtos rytinė bei šiaurinė kurtinos, aikštė. Šių metų antrame pusmetyje numatytas Priešpilio gatvės tiesimas. Po šių darbų išryškės buvusi piliavietės statinio "žvaigždė".

Pernai lapkritį buvo suorganizuota plataus masto konferencija apie pilies ateitį, aptarti jos raidos scenarijai. Tuomet dauguma ekspertų išsakė poziciją, kad reikėtų pilį atkurti ir iš karto apibrėžti, kas joje bus vykdoma – paskirties funkcijas.

Tiesa, jų visai piliai kol kas nematome – nei iš savivaldos, nei iš verslo prizmės. Tačiau, jei kalbėtume tik apie bokštą, jo paskirtis turi realius kontūrus. Visų pirma – apžvalgos aikštelė, traukianti ne tik miestiečius, bet ir svečius, skatinanti turizmą.

Projekto autoriai – seniai su pilies projektais dirbanti kompanija "Uostamiesčio projektai" – pasiūlė, kad bokštas būtų 47 metrų aukščio. Tai prilygtų keturiolikos aukštų namui.

Nuo jo atsivertų puikus vaizdas į senamiestį, viduje galėtų veikti išplėsta muziejaus ekspozicija. Juk ir miesto Kultūros strategijoje numatyta įrengti urbanistikos muziejų, pasakojantį, kaip miestas bėgant šimtmečiais plėtėsi ir keitėsi.

Be to, Klaipėda stokoja aukštuminių pastatų ir tuo skiriasi nuo kitų Baltijos uostamiesčių – Rygos, Talino, Karaliaučiaus ar Gdansko. Kaip žinome, mūsų miestas puikavosi daugybe nuostabių bažnyčių, kurios per karą ar po jo buvo sugriautos. Tad bokšto statyba padėtų uostamiesčiui bent iš dalies įgauti senąjį, istorinį veidą. Juolab kad bendraujant su miestiečiais dažnai girdžiu nostalgiškas kalbas apie prieškarinę Klaipėdą.

Žmonės kartais klausia, ar bokštas neiškris iš bendrojo vaizdo. Manau, kad ne. Juk turime pavyzdį Vilniuje – Gedimino bokštą. Prieš tai stovėjo visas ansamblis, o liko tik jis. Ir visai miesto vaizdo negadina, net tapo simboliu.

Projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais. Pirmasis – metalinės konstrukcijos pastatymas, o antrasis – šios uždengimas plytų mūru.

Atsižvelgiant į laiką ir kainą, šis variantas optimaliausias ir lengviausiai realizuojamas. Žinoma, viskas priklauso nuo derinimo darbais užsiimančių institucijų, tačiau skaičiuojame, kad techninio projekto parengimas užtruktų apie metus, tuomet būtų pradėtas rangos darbų skelbimas ir kitos procedūros, tad iš viso kokie dveji metai. Dar vieni – darbams. Jie atsieitų apie 1 400 000 eurų. Tai net kelis kartus pigiau nei kiti siūlomi variantai.

Norėčiau pabrėžti, kad visos pilies atstatymo klausimas kol kas nėra svarstomas. Nors detalusis šios teritorijos bei ilgalaikis miesto plėtros planai tai leidžia, tačiau dabar tokiems darbams nėra numatytų lėšų, be to, neatlikta jokia galimybių studija, kokias funkcijas pilis atliktų.

Užsienyje pilyse būna muziejai, SPA centrai, viešbučiai. Tačiau tai susiję su investicinėmis išlaidomis bei nauda, tad dar reikia daug diskutuoti ir įvertinti įvairias galimybes. Galbūt atstatytas pilies bokštas tokias diskusijas paskatins.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.