Šiemet siūlydami rinkti pilietiškiausius klaipėdiečius, žmonės prisiminė prieš keliolika metų mirusį kunigą Bronislovą Burneikį. Už jį balsavo ir akcijos „Aš – pilietis“ komisijos nariai.

Statytojai patyrė trukdymų

Paauglystėje netekęs tėvo, B.Burneikis ne tik pats siekė mokslo, bet ir padėjo mamai ūkyje.

1956 metais Klaipėdoje leista statyti naują bažnyčią pelkėtame plote Rumpiškės gatvėje. Tada dar vikaru buvęs B.Burneikis ėmėsi organizuoti bažnyčios statybos darbus. Klaipėdiečiai per kelias savaites užpylė pelkę žemėmis ir griuvėsių atliekomis. Tai turėjo būti klasikiniais elementais dekoruota modernaus stiliaus trinavė bažnyčia su 70 metrų aukščio bokštu.

Kunigas B.Burneikis ne tik rūpinosi statybomis, bet ir ieškojo statybinių medžiagų. Sovietų valdžiai tokia sparta badė akis, mat jų statybos nusitęsdavo daugelį metų. O čia, pelkėje, trukdant medžiagų tiekimą, atiminėjant darbininkus, tikrinant jų dokumentaciją, mūras augo neįtikėtinai greitai. Statyba kainavo 3 milijonus 500 tūkst. rublių.

Pinigus statybai aukojo ne tik vietos žmonės. Rinkdami aukas kunigai važinėjo po Lietuvą, pinigų gauta ir iš Amerikos.

Apkaltino ir įkalino

1960 metų vasarą dabartinė Marijos Taikos Karalienės bažnyčia jau buvo pastatyta, tačiau buvo aišku, kad sovietų valdžia ketina neleisti jos pašventinti ir pradėti veikti. Ieškota preteksto. Atidarymo išvakarėse į kunigo namus užgriuvo pareigūnai, krėtė visą butą ir B.Burneikį išsivežė.

Sufabrikuota byla, kurioje statybų organizatoriai apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu statybinėmis medžiagomis, valstybės pinigų grobstymu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, spekuliavimu valiuta.

Kunigas B.Burneikis tada buvo nuteistas kalėti šešerius metus, į laisvę jis grįžo po ketverių.

Kol bažnyčios statytojai kalėjo, nuo pastato dingo visi krikščionybės atributai – bokštas, altoriai, kryžiaus kelio bareljefai. Bažnyčios pastate tris dešimtmečius veikė liaudies filharmonija.

Išmoko lieti varpus

1988 metų pačioje pabaigoje tikinčiųjų pastangomis filharmonija grąžinta bažnyčios reikmėms. Jos atstatymo aktyviai ėmėsi kunigas B.Burneikis.

Iki pat savo gyvenimo pabaigos monsinjoras rūpinosi atgautosios bažnyčios įrengimu. Dar tarybiniais metais dalyvaudamas tarptautiniame šachmatų turnyre Vokietijoje B.Burneikis domėjosi, kaip liejami varpai. Vėliau jis pats nuliejo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios varpus, kurie ir šiandien skamba iš bokšto.

Be to, B. Burneikis pietiniame besiplečiančio miesto pakraštyje, Smiltelės gatvėje, išrūpino sklypą naujai bažnyčiai, paruošė jos projektą. Jau sirgdamas, išgyvenęs sunkią operaciją, rūpinosi, ieškojo medžiagų Šv. Juozapo Darbininko bažnyčiai statyti. Jis išrūpino sklypą ir Jėzuitų vienuolynui.

B.Burneikis mirė 1991 metų rugsėjo 10 dieną ir buvo palaidotas Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje.

Nuopelnai: Marijos Taikos Karalienės bažnyčia tapo savotišku paminklu pasiaukojamam kunigo B.Burneikio darbui.