Nors Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato, jog šiuo metu yra privalu registruoti šunis ir kates, kas šiuo metu yra tapę rinkliavos už gyvūnų laikymą pagrindu, tačiau uostamiesčio savivaldybė teisinasi nusižengimo nedaranti, mat mokestį gina Rinkliavų įstatymas. Klaipėdiečiai ir toliau privalės registruoti savo augintinius ir už juos mokėti nustatytą mėnesinį mokestį.

Tikina renkantys teisėtai

Neseniai Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog sostinės gyventojai nepagrįstai verčiami registruoti kates ir šunis.

Iškart po to sujudo ir klaipėdiečiai, mat vos įsigiję gyvūną pagal uostamiestyje galiojančias taisykles privalo jį užregistruoti ir sumokėti registracijos mokestį.

Vos atlikus šią procedūrą gyventojas, jeigu gyvena daugiabutyje, įpareigojamas kas mėnesį už katės laikymą mokėti trijų, o už šuns – penkių litų mėnesinį mokestį.

Privačių namų gyventojams mėnesinis mokestis netaikomas, tačiau vietinė rinkliavą už gyvūnų registravimą privalo sumokėti kiekvienas gyventojas, Klaipėdos mieste įsigijęs gyvūną.

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybė teisinasi, jog uostamiestyje rinkliava renkama teisėtai.

„Klausimas atrodo paprastas, bet pasirodo, kad jis yra painus ir kai kurie miestai jau sugebėjo įsigyti problemų“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Įstatymų nepažeidžia

Direktoriaus teigimu, uostamiestyje rinkliava už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose remiasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, kuris leidžia savivaldi rinkti vietinę rinkliavą.

Šiuo atveju rinkliavos objektas –šunų ir kačių registravimas ir laikymas daugiabučiuose namuose.

„Šiame punkte mes nepažeidžiame jokių galiojančių įstatymų ir taip elgiamės jau eilę metų“, – užtikrino L.Dūda.

L.Dūda pastebėjo, jog anksčiau buvo surenkama smarkiai daugiau pinigų. 2003 m. surinkta  123 tūkst., 2005 m. –  158 tūkst., 2008m – 173 tūkst., vėliau, L.Dūdos teigimu, prasidėjo staigus nuopuolis, jau 2009-aisias gyventojai sumokėjo 22 tūkst., 2012 m. – 7,7 tūkst., o pernai vos daugiau nei 11 tūkst. litų. Per šių metų devynis mėnesius surinkta – 8,5 tūkst. Litų.

Šiemet užregistruota pusšimtis šunų, o pernai – 71 gyvūnas. Pakilimo metais gyvūnų užregistruota daugiau nei tūkstantis.

Surenka nepakankamai

Savivaldybės atstovas pažymėjo, jog pinigai, kurie kasmet atkeliauja į rinkliavą organizuojantį minėto departamento Miesto tvarkymo skyrių, smarkiai mažesni nei reikėtų visiems reikalingiems darbams finansuoti.

„Metai mums kainuoja 140–180 tūkst. papildomai. Žmonės sumoka 10 litų už šuns registravimą, bet tas čipas, kuris įdedamas į šuns ausį kainuoja 32 litai. Šis registracijos mokestis padengia tik trečdalį išlaidų, 22 litus kompensuoja savivaldybė iš savo lėšų“, – dėstė L.Dūda.

Tie, klaipėdiečiai, kurie gyvena privačiuose namuose, kaip minėta, taip pat privalo registruoti gyvūnus. Jiems registracijos kaina siekia apie 32 litus.

Už „suskaičiavimą“ – 1,5 tūkst. litų

Savivaldybės pečius slegia ir keturių šunų vedžiojimo aikštelių priežiūra bei dviejų dešimčių specialiai ekskrementams pritaikytų šiukšlių dėžių priežiūra.
Tiesa, jos nėra būtinos, nes keturkojų „dovanėles“ dabar galima išmesti ir į paprastą miesto ar privatų konteinerį.

Nemaža dalis pinigų naudojama ir beglobių gyvūnų priežiūrai, mat savivaldybė turi mokėti už benamių šunų gaudymą. Vienas sugautas gyvūnas savivaldybei kainuoja apie 60 litų.

Sugautas gyvūnas laikomas tris dienas, vėliau, jeigu neatsiranda žmogus, kuris gyvūną priglaustų, šis – utelizuojamas.

Taip pat vedamas sugautų gyvūnų registras, jo išlaikymas kiekvieną mėnesį kainuoja 1,5 tūkst. litų.

„Sausį buvo registruoti penki gyvūnai, sumokėta 160 litų jo čipavimui ir dar 1 500 už tai, kad juos suskaičiavo“, – dėstė L.Dūda.

Rugsėjį nebuvo nė vieno sugauto benamio keturkojo, tačiau už to „suskaičiavimą“ vis tiek reikėjo mokėti 1,5 tūkst. litų.

Klaipėdiečiai mokėti privalo

Direktorius patikino, jog klaipėdiečiai ir toliau vos tik įsigiję šunį ar katę turės jį registruoti ir mokėti mėnesinę rinkliavą. Net ir nepaisant to, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas privalomą registraciją įvesti tik 2016–aisias.

„Jeigu gyvūnų neregistruosime ir nečipuosime, tai kiekvienas šuo taps benamis“, – ateitį, atsisakius gyvūnų registracijos, prognozavo L.Dūda.

Nors teismas ir nusprendė, jog Vilniaus gyventojų vertimas registruoti gyvūnus – neteisėtas, tačiau uostamiesčio valdžia tikina, jog Klaipėdoje tai daryti galima ir sostinės teismo nutartis netaikytina. Esą uostamiestyje remiamasi pinigus rinkti leidžiančiu įstatymu.

„Pagal tokį įstatymą leidžiama rinkti, o pagal tokį – ne. Jie neteisingai pasigrindė savo taisykles“, – logiką paaiškino Miesto ūkio departamento direktorius.

Vis dėlto tikimasi, jog 2016 m., kai gyvūnų registracijos organizavimo imsis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, šis klausimas bus išspręsta ir gyventojams nekils daugiau klausimų.

Pažadėjo permainų

Nors departamento direktorius ir nepasakė klaipėdiečiams nieko džiuginančio ir patikino, jog senoji tvarka išliks, tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė antradienį lankėsi savivaldybėje ir jai pavyko susitarti bent dėl galimybės peržiūrėti senąją tvarką.

„Kartu sutarėme, kad sistema nėra veiksminga ir ją sutarėme ją peržiūrėti“, – patikino B.Kymantaitė.

Klaipėdos meto patarėjas Simonas Gentvilas patvirtino gyvūnų teisių saugotojos žodžius. Po mėnesio valdininkai dar kartą susitiks su LGTAO ir spręs, kokios strategijos ir pokyčių galima imtis.

„Jeigu pavyktų gyvūnų apskaitą perleisti nevyriausybinėms organizacijoms, būtų galima kalbėti apie mėnesinės rinkliavos mažinimą“, – patikino S.Gentvilas.

Pašnekovo teigimu, apie mokesčio panaikinimą šiuo metu kalbėti dar anksti, tačiau to galimybė griežtai neatmetama. Mero patarėjas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu uostamiestyje nėra prievolės registruoti gyvūnų.