Pateko į kultūrų katilą

Neseniai Justui suėjo devyniolika. Vos užvėręs gimnazijos duris jis pakėlė sparnus į jaunimo linksmybių sostine tituluojamą Amsterdamą. Priimti tokį sprendimą nebuvo sunku, kadangi vaikinas jau seniai svarstė apie studijas užsienyje.

Jaunuolis rinkosi tarp Anglijos ir Olandijos universitetų.

"Jau nuo septintos klasės "svaigau" apie užsienį. Mano sesuo gyvena Anglijoje penkiolika metų, svarsčiau, galbūt vykti pas ją, bet galiausiai nutariau mokytis Amsterdame. Anglijoje ketinu baigti magistrantūrą, ten mokslas yra brangesnis nei Olandijoje. Be to, nenorėjau atsisveikinti su jėgos aitvarais, o Olandijoje šis vandens sportas labai populiarus, čia sudarytos geros sąlygos "kaituotojams", esti patogios pakrantės. Apskritai valdžia daug daro, kad jaunimas galėtų tobulėti be ribų", – aiškino pašnekovas.

Amsterdamo universitete klaipėdietis mokosi ekonomikos ir verslo. Jo žodžiais, mokslo lygis čia yra labai aukštas: studijų darbo krūvį sudaro 40 mokymosi valandų per savaitę, o jaunimas skatinamas mokytis savarankiškai.

Jis taip pat akcentavo, kad šioje šalyje studentai ugdomi verslumo, nemažai laiko dirba grupėse, pažįsta naujas kultūras.

"Kasdien tenka bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Per mėnesį gyvenimo Amsterdame susiradau draugų iš Kinijos, Slovakijos, Pakistano. Mane žavi skirtingos kultūros, jų papročiai ir optimizmas, net savitas mąstymas. Į tą tarptautinę maišatį patenka ir patys olandai, pavyzdžiui, su mumis mokosi 26-erių pilotas. Baigti bakalaurą jį atsiuntė aviacijos įmonė, kurioje dirba. Jis labai daug keliauja po pasaulį, bet gavęs laisvą dieną mielai mums ką nors naujo mieste parodo. Apskritai čia visi nesunkiai pritampa", – savo sprendimu džiaugėsi klaipėdietis.

Labiausiai jį žavi tai, kad Olandijoje gali atrasti bet kokios tautybės ir pomėgių žmonių.

"Ir visi į tave žiūri labai tolerantiškai. Nebent pavogsi dviratį", – skubėjo pridurti Justas, kuris pats kas rytą sėda ant jo ir mina į universitetą.

Vaikino žodžiais, gyvenant ten, kitaip neįmanoma: "Traukinių bilietai labai brangūs, be to, važiuodamas dviračiu išvengi didelių spūsčių. Išties labai patogu."

Įkvėpė susitikimas su indu

Justas ne tik aktyviai sportuoja, bet užsiima įvairia organizacine veikla. Besimokydamas mokykloje priklausė Lietuvos moksleivių sąjungai, o dešimtoje klasėje įkūrė pirmąją savo įmonę.

"Mokykloje kartu su draugais sukūrėme pirmąją mokomąją mokinių bendrovę, susijusią su rinkodara. Tąkart mane labai sužavėjo mintis apie nuosavą verslą. Kai draugas Evaldas Alčauskis pradėjo projektą "Intelekto varžytuvės" – organizuoti jaunų žmonių protų kovas visoje Lietuvoje, drauge su jėgos aitvarų mokykla parūpinome nugalėtojams prizus. Evaldas mane motyvavo kurti savo "startup'us". Paskutiniais mokslo metais įsitraukėme į Antano Guogos projektą, visus metus važinėjome po Žemaitiją ir mokėme vaikus programuoti, taip pat turėjau galimybę Anupriškėse susipažinti ir pabendrauti su vienu iš "Google" direktorių valdybos pirmininku (CEO) iš Indijos. Tai buvo kažkas nerealaus", – susižavėjęs pasakojo Justas.

Vasarą įvykęs susitikimas su įtakingu žmogumi dar labiau paskatino vaikiną išvykti.

"Turėjome nedaug laiko pokalbiui, tačiau visi patarimai buvo labai naudingi. Paklausiau jo, ką artėjančius dešimt metų patartų veikti ką tik mokyklą baigusiam žmogui. Jis nurodė kelis pagrindinius dalykus: kuo daugiau keliauti, nes visos sukauptos žinios labai pravers ateityje, taip pat nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. Pats "Google" CEO baigęs mokyklą Indijoje išvyko į Singapūrą, gyveno Londone, išnaršė daugelį kitų didžiųjų miestų ir dabar, kaip pats sakė, pasaulyje nėra nė vienos vietos, kur jis nerastų darbo", – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Nuo programavimo iki verslo

Klaipėdietis Justas mokykloje išmoko programuoti, o vyresnėse klasėse susižavėjo nuosavo verslo idėja. Kadangi gerai sekasi vadovauti, organizuodavo įvairius jaunimui skirtus renginius.

Pirmo kurso studentas atskleidė šiuo metu kurpiantis planus ir idėjas savo verslui, kuris esą bus susijęs su turizmu. Tačiau pirmiausia nori apsiprasti su studijomis, nauja vieta ir žmonėmis.

Jis džiaugėsi, kad Olandijoje galės toliau užsiimti mėgstamu vandens sportu. Mat gimtojoje Klaipėdoje šešerius metus "kaitavo", dirbo jėgos aitvarų instruktoriumi, išbandė vandenlentes ir net spėjo dalyvauti varžybose.

"Sesuo mane dar mažą gimtadienio proga nusivežė į Svencelę išmėginti "kaitus", vėliau užrašė į jėgos aitvarų stovyklą. Po trijų dienų plaukimo jau mokiausi daryti triukus", – šypsojosi Justas.

Vaikinas taip pat užsiima karatė sportu. Amsterdame jau susirado vietą, kur galės treniruotis ir baigdamas universitetą tikisi turėti juodą diržą.

Tiesa, pašnekovas neslėpė apmaudo, kad į naują gyvenamąją vietą jis negalėjo atsivežti pianino. Mat daug metų lankė muzikos mokyklą ir radęs progą kartkartėmis kur nors pagroja.

"Įsivaizduokite, kokia nuostabi idėja: Olandijoje kiekvienoje centrinėje stotyje stovi po pianiną, kartais su draugais nueiname ten pagroti. Toks reginys, kai vienas skambina, o aplink jį sustoję žmonės dainuoja, atrodo labai smagiai", – kalbėjo pašnekovas.