Pirmojo Lietuvos laivo kapitonas

Juozas Andžejauskas (1887–1938) šiandieninėje Lietuvoje labiausiai žinomas kaip pirmojo lietuviško laivo „Jūratė“ kapitonas.

1921 m. vasario 23 d. jis perėmė šį laivą, kuris 1921 m. kovo 4 d. atplaukė į Klaipėdą ir tapo pirmuoju laivu, plaukiojusiu su Lietuvos vėliava. „Jūratė“ tuo metu buvo registruota Jurbarke, nes Klaipėda Lietuvai dar nepriklausė. Klaipėdos kraštą tuomet administravo prancūzai.

J. Andžejauskas, vadovavęs „Jūratei“, iš esmės tapo ir pirmuoju nepriklausomos Lietuvos laivyno kapitonu. Į šias pareigas jį galėjo rekomenduoti pagal patirtį ir pareigas svarbiausiu nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonu iki šiol laikomas Liudvikas Stulpinas (1871–1934). Jis kartu su Martynu Yču, Justinu Staugaičiu ir Jonu Šliūpu buvo įsteigę Lietuvos garlaivių bendrovę, kuri 1921 m. ir įsigijo pirmuosius lietuviškus laivus „Jūratė“ ir „Kastytis“.

Prieš tai J. Andžejauską jūrininko darbas buvo ir tiesiogiai suvedęs su L. Stulpinu. Rusijos transokeniniame laive „Rossija“, kuris plaukiojo per Atlanto vandenyną, L. Stulpinas ėjo kapitono pareigas, o J. Andžejauskas buvo pirmasis šio laivo šturmanas.

Rygoje gimęs J. Andžejauskas buvo baigęs Rygos jūrų mokyklą. Jis gavo artimojo ir tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą.

Kurį laiką J. Andžejauskas tarnavo Rusijos kariniame laivyne. Po to perėjo į civilinį laivyną, į Rytų Rusijos laivybos bendrovę. Čia likimas jį ir suvedė su L. Stulpinu.

Vieta: ledlaužis „Perkūnas“ nuolat laužydavo ledus uoste ir Dangės upės žiotyse. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Kontrabandininkų gaudymas

J. Andžejausko pažintis su L. Stulpinu galėjo lemti, kad vos tik Lietuvai perėmus Klaipėdos uostą ir įkūrus kapitono tarnybą, jis atsidūrė uosto valdyboje. Kaip žinia, L. Stulpinas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonu ir komandą galėjo formuoti kviesdamas jam jau žinomus žmones.

Nuo 1924 m. J. Andžejauskas Klaipėdos uoste ėjo įvairias pareigas – locmano, atskirų laivų vado. Iš to laiko įsiminė 1926 m., kai J. Andžejausko vedamam locmanų laivui „Schlieckmann“ teko persekioti kontrabandininkų laivą „Willy“ ir net šaudyti į jį.

„Schlieckmann“, remiantis vienais duomenimis, buvo statytas 1890 m. Elbinge, kitais – 1889 m. Klaipėdoje. Nuo 1890 m. šis laivas priklausė Klaipėdos uosto locų tarnybai, iš pradžių vokiškajai, o po 1923 m. lietuviškajai.

1923–1939 m. šiuo laivu, kuris vėliau pavadintas „Šarūnu“, naudojosi Klaipėdos uosto valdyba. Juo kurį laiką plaukiojo ir J. Andžejauskas. Nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos uostą laivas iš jo buvo išvarytas ir perduotas Lietuvos vandens kelių valdybai, kuri juo naudojosi iki 1940 m.

Pasirinkimas: būsimasis jūrų kapitonas J. Andžejauskas jaunystėje apie 1916 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Išmaudė nacių riaušininkus

1931 m. birželio 1 d. J. Andžejauskas buvo paskirtas uosto ledlaužio „Perkūnas“ kapitonu. Tuo metu tai buvo aktualu, nes didesnė dalis Klaipėdos uosto buvo Dangės upės žiotyse ir žiemą užšaldavo.

„Perkūnas“ buvo naujas beveik 32 m ilgio laivas, pastatytas Klaipėdoje Pauliaus Vilio Lindenau statykloje 1930 m. Ledlaužis galėjo ne tik laužyti ledus, bet ir gelbėti laivus, gesinti gaisrus ir panašiai.

Dėl to, kad J. Andžejauskas tapo pirmojo lietuviškos vėliavos laivo „Jūratė“ kapitonu, galėjo būti ir L. Stulpino nuopelnas.

Tuo pat metu jis kaip jūrininkas vykdė ir keletą visuomeninių pareigų. Buvo buriavimo ir navigacijos kurso, skirto būsimiems buriuotojams, egzaminų komisijos narys, jūra susidomėjusius jaunuolius mokė buriavimo ir laivybos paslapčių.

Buriuotojai, kuriems teko mokytis pas J. Andžejauską, kapitoną prisiminė kaip mažakalbį, griežtą ir teisingą.

Yra užfiksuota viena istorija, kuri liudija, kad J. Andžejauskas buvo drąsus kapitonas. Šią istoriją žurnalistui Venantui Butkui pasakojo buvęs J. Andžejausko mokinys Stasys Marcinkevičius.

Istorija: locų laivas „Schlieckmann“, o vėliau „Šarūnas“, kur kaip kontrabandininkų gaudytojas išgarsėjo J. Andžejauskas. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Po 1933 m., kai Vokietijoje į valdžią atėjo naciai, tam tikras vokiečių suįžūlėjimas pasijuto ir Klaipėdoje. Vokiečiai ją laikė savu miestu, grasino, kad jį greitai atsiims.

Nacistų organizacijos Klaipėdoje kėlė neramumus. Vyko tarsi psichologinis karas. Kaskart, kai iš Vokietijos į Klaipėdą atplaukdavo keleivinis laivas „Preussen“, iš laivo, kuris stovėdavo prie krantinės, sklisdavo vokiški maršai. Kartą toks koncertas baigėsi lietuvių ir vokiečių muštynėmis prie laivo. Teko įsikišti J. Andžejauskui, kaip Uosto valdybos atstovui. Priplaukęs su ledlaužiu „Perkūnas“, jis „išmaudė“ susikibusius vyrus vandens patranka iš laivo, kuri buvo skirta gesinti gaisrams. Po šio uosto laivo įsikišimo minia išsiskirstė.

Galbūt šis incidentas nemaloniai būtų pasibaigęs J. Andžejauskui, jei jis būtų sulaukęs 1939 m. kovo, kai į Klaipėdą įžengė naciai? J. Andžejausko gyvenimo gija nutrūko netikėtai, dar 1938 m. Nuplaukus į Liepoją ir lipant į doke remontuojamą laivą „Perkūnas“ jo kapitonas paslydo, krito ir sunkiai susižeidė. Gydytojai bandė gelbėti gyvybę, bet nesėkmingai. 1938 m. kovo 19 d. žinomas Lietuvos kapitonas mirė.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.