Augimo tempai – graudūs

Klaipėdos strateginį plėtros planą numatyta įgyvendinti iki 2030 m. Per šį dešimtmetį turėtų būti atsikratyta bent dvylikos problemų, kurios dabar slegia uostamiestį.

Viena jų – nepakankamas investicinis Klaipėdos patrauklumas. Teigiama, kad mieste trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančių modernių įmonių. Gyventojų verslumo lygio augimas – lėtas.

Konstatuota, kad materialinių investicijų augimo tempas 2015–2017 m. Klaipėdos mieste nesiekė šalies rodiklio augimo (Lietuvoje – 7 proc.) ir vystėsi dešimt kartų lėčiau (t.y. vidutiniškai tik po 0,8 proc. kasmet).

Dar viena problema įvardytas turizmo sektoriaus sezoniškumas ir per maži užsienio turistų srautai.

Klaipėda kol kas yra trečias pagal populiarumą lankytinas miestas Lietuvoje (po Vilniaus ir Kauno).

2018 m. bent vienai nakvynei Klaipėdoje apsistojo 440 tūkst. turistų, tačiau tai tik apie 5,4 proc. visų šalies turistų.

Kultūra ir sportas – it įvaikiai

Kultūros paslaugų objektai mieste išdėstyti netolygiai. Čia trūksta kuriančių žmonių, jų įtaka į vadinamąją kultūros ekosistemą yra nežymi.

Gyventojai ribotai įsitraukę į kokybiškų kultūros paslaugų kūrimą ir vartojimą.

Klaipėdoje yra nepakankamos sąlygos sportuoti bendruomenei ir aukštojo meistriškumo siekiantiems sportininkams.

Palyginti su kitomis Lietuvos didmiesčių savivaldybėmis, Klaipėdoje parengtų profesionalių sportininkų skaičius buvo mažiausias.

Maža to, mieste yra gana aukštas sergančių asmenų skaičius. Stokojama sveikatos priežiūros specialistų. Vidutinė gyvenimo trukmė – trumpesnė palyginti su kitais šalies didmiesčiais.

2018 m. Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 76,6 metai, t. y. mažiausia, jei sugretintume su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybėmis.

Klaipėdoje nėra patenkinami visų besikreipiančiųjų dėl socialinių paslaugų poreikiai.

Saugumas mieste vertinamas nevienareikšmiškai – skirtingose miesto dalyse, skirtingų socialinių grupių. Policijos paslaugų prieinamumas vertinamas kaip nepakankamas.

Keliasi gyventi kitur

Teigiama, kad Klaipėdoje nesubalansuoti krovininio transporto srautai miesto teritorijoje, gatvių struktūra – linijinė, trūksta skersinių transporto judėjimo jungčių.

Analizė taip pat parodė, kad Klaipėdos mieste nauji dviračių takai nebuvo įrengiami pakankama sparta ir apimtimi.

Vis aktualesnė tampa blogėjanti dviračių takų būklė, ribojanti važinėjimo dviračiais, bėgiojimo, vaikščiojimo galimybes.

Neišspręstas miesto ir uosto darnios plėtros santykis, dėl to gyventojai esą jaučia įtampą. Klaipėdiečiai migruoja į patrauklias gyvenamosioms valdoms teritorijas, priklausančios kitoms savivaldybėms.

Patvirtino gražią viziją

Uostamiesčio gyventojai kenčia nuo taršos. Analizė parodė, kad 2019 m. Klaipėdos savivaldybėje 10 tūkst. gyventojų teko dvi taršios įmonės.

2015–2018 m. laikotarpiu Klaipėdos mieste išmetamų teršalų kiekis išaugo beveik šeštadaliu (17,6 proc.).

Tarp miesto problemų įvardijama ir nestipri Klaipėdos miesto įvaizdžio politika, vidinė ir išorinė komunikacija.

Bendruomenės neaktyviai įsitraukia priimant viešojo valdymo sprendimus. Trūksta bendruomeninių centrų. Gyventojai yra gana pasyvūs viešųjų sprendimų aptarimo, derinimo ir priėmimo procesuose.

Ir svarbiausia – Klaipėdoje mažėja jaunų žmonių skaičius. Trūksta patrauklių darbo vietų, nepakankamai išplėtotos viešosios jaunimui ir jaunoms šeimoms skirtos paslaugos.

2018 m. jaunimas Klaipėdoje sudarė 16,7 proc. visų Klaipėdos miesto gyventojų. Šis rodiklis buvo toks pats, kaip Šiauliuose, tačiau mažesnis nei, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje (17,9 proc.).

Klaipėdos politikai šiandien miesto tarybos posėdyje patvirtino viziją, kaip miestas turėtų atrodyti po dešimt metų ir kaip tai įgyvendinti, pirmiausia sprendžiant išvardytų dvyliką labiausiai Klaipėdą slegiančių problemų.