Kaip antradienį pranešė tarnyba, pernai sulaukta maždaug penktadaliu mažiau tokių pranešimų nei 2023-iaisiais, kuomet jų fiksuota per 98,5 tūkstančių.

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir jų valdymo klausimai išlieka prioritetiniai tiek FNTT, tiek valstybei. Jau kelintus metus gaunamų (...) pranešimų skaičius išlieka aukštas, tai rodo, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai į pinigų plovimo prevenciją žiūri rimtai, tačiau dar yra nemažai tobulintinų vietų“, – pranešime cituojamas FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

FNTT teigimu, daugiausiai pranešimų atkeliavo iš bankų ir jų filialų.

Per 2024 metus 1,2 karto daugiau nei 2023 metais pranešimų gauta iš virtualiųjų valiutų operatorių, taip pat padaugėjo pranešimų iš azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių – per 2023-uosius jų buvo gauta 206, o per 2024 – 541.

Pasak R. Kiškio, tarp įpareigotųjų subjektų, turinčių teikti tokius pranešimus FNTT, yra tokių, kurie keletą metų iš eilės nepateikia nė vieno pranešimo, tarp jų – advokatai, nekilnojamojo turto agentai, vartojimo kreditų ir lizingo bendrovės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, asmenys, besiverčiantys tauriųjų metalų, brangakmenių prekyba.

Per 2024 metus buvo atlikta aštuoniolika įpareigotųjų subjektų patikrinimų, tarp jų – vienuolika bendrovių, kurios vykdė virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklą.

FNTT veikianti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija 2024 metais išnagrinėjo vienuolika įpareigotųjų subjektų patikrinimų medžiagų. Po šio proceso bendrovėms buvo paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos nuo 3,5 tūkst. eurų iki 1,06 mln. eurų, taip pat paskirtas vienas įspėjimas.

Kaip teigia FNTT, iš viso kitiems įpareigotiesiems subjektams 2024 metais už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudaro daugiau nei 1,8 mln. eurų, iš jų į valstybės biudžetą jau sumokėtų beveik 14 tūkst. eurų.

Taip pat per praėjusius metus FNTT gavo žymiai daugiau pranešimų: sulaukta 305 pranešimų susijusių su Europos Sąjungos (ES) taikomomis sankcijomis subjektams, prekių eksporto į Rusiją ar Baltarusiją ribojimams arba galimais bandymais apeiti ES taikomas sankcijas. 2023 metais tokių gauta 193.

Tarnybos duomenimis, pranešimų apie įtartinas operacijas turinyje dominavo pasikartojantys sankcijų apėjimo scenarijai, kaip ir 2023-iaisiais, praėjusiais metais apeiti sankcijas buvo bandoma parduodant prabangias transporto priemones.

Taip pat vyravo sankcijų apėjimai parduodant galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, steigiant naujas patronuojamąsias įmones trečiosiose šalyse arba palaikant santykius su tarpininkais, siekiant apeiti taikomas sankcijas prekėms iš Rusijos.

Pasak FNTT, siekiant išvengti galiojančių sankcijų slepiami duomenys, klastojami ar keičiami dokumentai, vykdomas rusams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas per tarpininkus, nuosavybės perleidimas, siekiant išvengti sankcionuoto asmens turto konfiskavimo.

Įgyvendindama tarptautines finansines sankcijas, FNTT suteikė 392 išimtis ar leidimus netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, konsultavo fizinius ir juridinius asmenis, valstybės institucijas dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, rengė mokymus.

Iš finansų įstaigų buvo gauti 66 pranešimai apie galimus sankcijų apėjimo ar vengimo atvejus, dėl 23 pranešimų buvo atliktos analizės, dalis pranešimų persiųsti kitoms Lietuvos ir ES kompetentingoms institucijoms.