Darbai vyksta pagal planą

Klaipėdos piliavietės atnaujinimo projektas pradėtas įgyvendinti prieš dešimtmetį. Per šį laiką atkurti du bastionai, gynybinis pilies griovys ir kiti gamtiniai gynybiniai įtvirtinimai. Be to, jie atverti miesto bendruomenei, bastionuose įkurtas muziejus.

Praėjusiais metais baigta rekonstruoti rytinė kurtina ir dažų sandėlis. Dabar atnaujinama šiaurinė kurtina.

Klaipėdos savivaldybės Projektų įgyvendinimo priežiūros poskyrio vedėjas Romualdas Stasiulis tikino, kad darbai vyksta pagal planą. Šiaurinės kurtinos rekonstrukcija turėtų būti baigta gegužę.

R.Stasiulis informavo, kad šiame etape liko įgyvendinti vieną projektą – atnaujinti Priešpilio gatvę, kuri veda iš Pilies gatvės į Kruizinių laivų terminalą.

Projektas jau baigiamas rengti – yra pateiktas vertinti auditoriams, kurie išsakys savo pastabas ir pasiūlymus.

Priešpilio gatvę žadama perkelti apie 20 m į kairę, žiūrint nuo Pilies gatvės pusės, į Baltijos laivų statyklos teritoriją. Arterija bus visiškai atnaujinta. Planuojama įrengti ne tik dviračių ir pėsčiųjų takus, bet ir apšvietimą, atskirą aikštelę autobusams.

Siūlė atsisakyti dviračių takų

Miesto valdžios atstovams ir projektuotojams pristatytas Priešpilio gatvės eismo saugumo auditas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova patikino, kad esminių pastabų nesulaukta. Atsižvelgta tik į maždaug pusę visų pateiktų.

Anot E.Mantulovos, viena eismo auditorių pastabų buvo labai įdomi. Jie siūlė vietoj septynių metrų pločio arterijos, kaip numatyta, projektuoti šešių metrų, atsisakant dviračių takų.

Eismo audito specialistai išsakė mintį neprojektuoti dviračių takų, gatvę susiaurinti ir važiuojamąja dalimi leisti važiuoti ir automobiliams, ir dviratininkams.

"Motyvas toks, kad ši teritorija lankoma. Žmonės gali norėti migruoti iš vienos arterijos pusės į kitą ne tik tose vietose, kur yra pėsčiųjų perėjos. Be to, suleidus visus ratuotuosius į gatvę, natūraliai mažėtų automobilių greitis. Taip būtų užtikrintas didesnis saugumas pėstiesiems", – kalbėjo pavaduotoja.

Tačiau, E.Mantulovos teigimu, projektuojamoje Priešpilio gatvėje numatyta transporto priemonių greitį riboti iki 30 km/val. Suplanuotos pėsčiųjų perėjos.

"Nemanome, kad dviratininkai ir automobiliai turėtų dalytis keliu. Tai apsunkintų eismą ir tikrai nebūtų saugiau pėstiesiems. Tad šiai pastabai nepritarėme", – pažymėjo pavaduotoja.

Auditoriai taip pat siūlė aikštelėje, kur mašinas ilgesniam laikui dažniausiai palieka laivų savininkai, pakeisti automobilių stovėjimo būdą. Dabar ten transporto priemonės statomos statmenai važiuojamajai daliai. Siūlyta projektuoti lygiagretų stovėjimą.

E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju vietų statyti mašinoms sumažėtų pustrečio karto.

"Į pastabą neatsižvelgėme. Įvertinome poreikį ir norime, kad liktų daugiau vietų", – teigė pavaduotoja.

Grius ir salė, ir viešbutis

Užbaigus Priešpilio gatvės projektą, bus kreipiamasi leidimo darbams. Manoma, kad šios arterijos rekonstrukcija galėtų startuoti 2019-aisiais.

Tačiau, anot E.Mantulovos, pirmiausia turi būti išspręsti klausimai, susiję su Priešpilio gatvėje esančia sporto sale. Statinį numatoma nugriauti.

Šie darbai nevyks, kol nebus pastatyta nauja sporto salė Šviesos gatvėje. Į ją ketinama perkelti sportininkus iš Priešpilio gatvėje esančios salės.

Šiuo metu baigiama projektuoti sporto salę Šviesos gatvėje. Darbai turėtų prasidėti kitąmet. Nugriautos sporto salės vietoje bus pratęsta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pagal piliavietės teritorijos detalųjį planą numatyta nugriauti ir daugiau čia esančių pastatų. Tarp jų – ir Pilies gatvėje esantį viešbutį "Astra".

E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad šis pastatas – privati nuosavybė. Anot jos, su šeimininkais jau pradėta kalbėti apie ateities planus.

Pavaduotojos teigimu, piliavietės teritorijoje neturėtų likti ir įmonei "Klaipėdos vanduo" priklausančios siurblinės, ESO pastotės. Arba neišvaizdūs statiniai turės pasikeisti.

Savininkai žinojo apie priimtus detaliojo plano sprendinius, dalyvavo jų svarstyme.

"Savininkams įrenginius reikės iškelti arba leisti į požemį. Tokių namelių neturėtų likti. Norime, kad ši teritorija atsivertų. Visi savininkai žinojo apie priimtus detaliojo plano sprendinius, dalyvavo jų svarstyme. Sprendiniai anksčiau ar vėliau bus realizuoti", – dėstė E.Mantulova.

Pašnekovė negalėjo pasakyti termino, kada minėtų statinių turėtų nebelikti, tačiau nurodė, kad viskas vyks lygiagrečiai – kai dings Priešpilio gatvės pastatai, turėtų būti pradėta valyti ir ši pusė.

Kai kurių specialistų nuomone, įvertinus šiuolaikines technologijas, tiek vandentiekio, tiek elektros įrenginius, kurie yra Žvejų gatvėje, įmanoma paslėpti po žeme, kad vaizdo nedarkytų neišvaizdūs pastatai.

Iškelti būtų sudėtinga

Įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas teigė, kad Žvejų gatvėje esanti siurblinė yra antra pagal dydį mieste.

Per ją teka visos į šiaurę nuo Danės esančios miesto dalies gyventojų "pagaminamos" nuotekos.

Vadovo teigimu, antžeminė dalis – raudonų plytų pastatas yra tik labai maža siurblinės dalis. Statinyje sumontuota valdymo įranga. Visi įrenginiai, kurie reikalingi nuotekoms pumpuoti, glūdi po žeme, apie šešių metrų gylyje.

"Požeminis statinys daug didesnis nei antžeminis. Norint išsikelti, neužtenka perkelti pastatuką. Padaryti viską įmanoma, bet būtų reikalingos labai didelės investicijos. Atlikti tokius darbus niekada neapsimokės. Abejoju, kad kažkas kada nors priims sprendimą iškelti šiuos įrenginius", – komentavo generalinis direktorius.

L.Makūnas pastebėjo, kad prieš kelerius metus analizuota situacija dėl šios siurblinės iškėlimo. Skaičiuota, kiek tai atsieitų. Paaiškėjo, kad teoriškai ją būtų galima iškraustyti į prie Pilies tilto esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau ji vis dėlto liktų miesto centre.

"Nemanau, kad tai apsimokėtų, kai investicijos tokios didelės", – svarstė vadovas.

L.Makūnas atkreipė dėmesį, kad šalia, taip pat nedideliame raudonų plytų pastate, yra transformatorinė, kuri elektra aprūpina ir siurblinę, ir aplinkinius pastatus.

"Jei iškeliama siurblinė, turėtume iškelti ir transformatorinę. Tam reikėtų ir daug lėšų, ko niekas gal dar neanalizavo", – pažymėjo vadovas.

Bendradarbiauti yra pasirengę

L.Makūnas pabrėžė, jog, tvarkant piliavietės teritoriją, būtų galima pakeisti siurblinės antžeminės dalies išvaizdą, kad ši neišsiskirtų.

Pasak vadovo, teoriškai įmanoma padaryti, kad dalis antžeminėje dalyje esančių įrenginių būtų perkelti po žeme.

"Dabar statome požemines siurblines, tačiau, ar ši yra pakankamai nedidelė, kad visa atsidurtų požemyje, dar negaliu pasakyti. Kažkokia dalis – tikrai taip. Pastatas sumažėtų. Tačiau viršuje vis tiek turėtų likti elektros spinta, transformatorinė. Visgi bet kuriuo atveju tokios priemonės išspręstų tik vizualinį klausimą", – komentavo vadovas.

ESO atstovės ryšiams su visuomene Akvilės Adomaitytės teigimu, Klaipėdos piliavietės teritorijoje esanti pastotė svarbi miestui. Ji užtikrina elektros energijos tiekimą beveik 700 vartotojų. Tarp jų yra nemažai verslo įmonių – kavinių, restoranų, viešbučių.

"Tokie objektai po žeme neįrengiami. To negalime padaryti techniškai. Be to, investuodami į infrastruktūrą, pirmiausia vertiname, kiek atnaujinti įrenginiai klientams padidins energijos tiekimo patikimumą ir pagerins paslaugų kokybę", – pabrėžė atstovė.

Tačiau A.Adomaitytė atkreipė dėmesį, kad suprantama tokių objektų įtaka kraštovaizdžiui. Vienas iš skirstomųjų punktų piliavietės teritorijoje jau yra optimizuotas ir panaikintas.

"Vykstant piliavietės atnaujinimo darbams, esame pasirengę bendradarbiauti su miesto valdžia bei vandens siurblinės savininkais, ieškoti būdų kraštovaizdžiui pagražinti", – akcentavo ESO atstovė.

Tikisi įtraukti ir verslą

Kuria kryptimi toliau vystyti piliavietės atnaujinimo projektą, kaip atstatyti pilį ir kokia veikla čia turėtų vykti, bus bandoma atsakyti po mėnesio – lapkričio 8–9 d. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje ir Pilies muziejuje vyksiančioje konferencijoje.

Pagrindinis renginio tikslas – išanalizuoti ES partnerių gerąsias patirtis, vystant istorinių vietovių ar kultūros paveldo objektų projektus. Taip pat pristatyti Klaipėdos pilies projektą nekilnojamojo turto vystytojams, verslui.

Vyks ir trys teminiai seminarai, kur bus diskutuojamos Klaipėdos pilies atkūrimo alternatyvos.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė pabrėžė, kad ši konferencija nėra mokslinė ar apžvalginė. Ji planuota kaip platforma, kurioje bus kalbama apie tolimesnes pilies perspektyvas.

Konferencijos programa dar derinama. Į renginį turėtų atvykti ir patirtimi pasidalyti Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos viešųjų įstaigų, verslo atstovai. Viena pagrindinių tikslinių konferencijos grupių – klaipėdiečiai.

Prieš konferenciją, lapkričio 4–5 d., Kultūros fabrike vyks Pilies hakatonas – 36 valandų renginys, kurio tikslas – sukurti naujomis technologijomis grįstus, lankytojus įtraukiančius projektus Klaipėdos miestui, piliai ir Pilies muziejui.

"Kelių dienų dirbtuvėse dalyviai kviečiami sukurti technologijų įrankio, tokio kaip mobiliosios aplikacijos, virtualios realybės, multimedijos, edukacinės, interaktyvios programos prototipą konkrečiai problemai spręsti – kultūrinio turizmo ir paveldo rinkodaros srityje", – nurodė R.Švelniūtė.