Tada  daugiau naujų krovinių priimti jau nebegalėtų, todėl uosto plėtra – neišvengiama, sako specialistai.

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijoje pirmadienį tęstos diskusijos, kaip turėtų atrodyti galutinis Klaipėdos uosto plėtros planas. Ketinama pasinaudoti atsargine uosto teritorija pietuose ir užpilti dalį Kuršių marių, o šiaurinėje pusėje, ties Melnrage, planuojamas išorinis uostas jūroje.

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, svarbu, kad jis būtų suderintas su Klaipėdos savivaldybe. Bet sprendimą esą reikia priimti kuo greičiau, nes infrastruktūros plėtra turėtų užtrukti ne trumpiau nei penkerius metus: „Uostą reikia vystyti būtinai, mes stovėti negalim, turim išlaikyti darbo vietas, kad mažėtų emigracija, kad Klaipėda plėstųsi kaip miestas. Aptarėm ir tai, jog reikia kreiptis į Klaipėdos miesto valdžią, kad ši įvertintų plėtros planus, įvertintų, kokių galbūt kompensacinių mechanizmų reikėtų ir kaip galima būtų suderinti uosto ir miesto interesus.“

Aptarta ir dujų terminalo veikla. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tikimasi, kad Lietuvoje esantis terminalas taps regioniniu ne tik faktiškai, bet ir teisiškai, tačiau, pirmiausia, reikia susitarti su kaimynais: „Europos Komisija buvo pripažinusi, kad visoje Europoje yra investavimo perteklius į SGD terminalus, dėl to reikia susitelkti prie esminių terminalų, kad investicijos būtų pagrįstos kaštais ir jog kaštu naudos požiūriu būtų pasirinkti patys geriausi variantai. Su kaimynais būtent apie tai ir kalbame, skaičiuojame kaštus, ar naujų projektų įgyvendinimas tikrai būtų pats optimaliausias sprendimas.“

„Rengiame uosto bendrąjį planą ir bendrajame plane numatyta maksimali uosto išvystymo galimybė, suformuojant naujus žemės plotus, deja, šalia uosto yra gyvenamieji rajonai ir apskritai jis yra siauras. Svarstome galimybę suformuoti naujas žemes išorinio uosto dalyje ir mariose, ką savo plane ir numatome padaryti“, – sakė Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.