Paaiškinimas moterį nustebino
Ne vienus metus įmonės "Debreceno valda" prižiūrimų daugiabučių laiptines valanti moteris teigė, kad anksčiau rūpesčių dėl lempučių pakeitimo bendrojo naudojimo patalpose nekildavo.
"Paskambindavome administratoriui, pranešdavome, kad nešviečia, ir kitą dieną jau būdavo pakeistos. Niekam neužkliūdavo tai, jog apie problemą informuoja valytoja", – pasakojo moteris.
Anot klaipėdietės, situacija pasikeitė pavasarį: "Kaip ir visada, paskambinau pranešti, kad nedega lemputė vienoje laiptinėje, o išgirdau, jog niekas į valytojų pranešimus nebereaguos ir lempučių nebekeis."
Moteris pasakojo, kad įmonės "Debreceno valda" darbuotojas nurodė, jog įvesta nauja tvarka – apie perdegusias lemputes turi pranešti gyventojai, kad šios būtų pakeistos. Jie turi prisistatyti ir nurodyti, kuriame bute gyvena.
Keista, kad skundžiasi mūsų pačių – tos pačios įmonės grupės bendrovės – darbuotojos. Negaliu pakomentuoti. Labai keista situacija.
"Pasakė, kad išėjo toks naujas įsakymas. Tikrai keista. Koks skirtumas, kas praneša apie perdegusią lemputę? Juk svarbiausia, kad ši būtų pakeista", – stebėjosi gyventoja.
Pasiima ir prožektorių
Apie 20 laiptinių valanti klaipėdietė darbą pradeda ankstų rytą – apie 5–6 val. Pasak moters, vasarą tokiu laiku būna jau gana šviesu, todėl didelių rūpesčių dirbant nekyla.
Sudėtingiau būna prisipilti vandens rūsyje. Tokiu atveju klaipėdietė priversta pasišviesti prožektoriumi.
Darbuotojai neramu, kaip teks dirbti rudenį, žiemą ar pavasarį, kai temsta anksti, o švinta vėlai, jei ir toliau administratorius nereaguos į valytojų pranešimus ir operatyviai nekeis perdegusių lempučių.
"Tamsusis laikotarpis – labai ilgas. Kai nėra šviesos, dirbti sudėtinga. Jau ir iki šiol žiemą prožektorių nešdavausi. Jei neveikia viename ar kitame aukšte apšvietimas, pasiimi į ranką kartu su šluota, įsijungi ir dirbi. Nėra patogu, bet ką darysi. Kitos išeities nėra. Juk būna, kad keliuose aukštuose iš eilės lemputės perdegusios. Tamsoje juk neišvalysi, o darbą padaryti reikia ir norisi gerai, kad ir priekaištų nesulauktum, ir gyventojai būtų patenkinti. Tačiau dabar tokie atvejai buvo pavieniai, nes lemputės buvo pakeičiamos greitai. Pakakdavo pranešti", – pasakojo moteris.
Nešviečia apie mėnesį
Klaipėdietė pastebėjo, kad patys gyventojai neskuba raportuoti administratoriui apie perdegusias lemputes. Vienoje laiptinėje tamsu jau apie mėnesį.
"Matyt, niekas taip ir nepranešė. Pati įsukčiau lemputę. Turiu nusipirkusi. Tik kad nepasiekiu. Ant kibiro juk nepasilipsiu", – teigė moteris.
Klaipėdietė tvirtino, kad su savo kolegėmis kalbėjo su gyventojais, kodėl šie nepraneša apie perdegusias lemputes. Žmonės guodėsi, jog pakeitus sulaukia didelių sąskaitų už paslaugą.
"Matyt, gyventojai piktindavosi, sakydavo, kad neskambina, dėl to ir pakeitė tvarką, kad valytojos nebeturi teisės pranešti apie šią problemą. Gal kas galėtų paaiškinti, ar taip galima elgtis, ar tikrai svarbu, kas praneša, o ne išspręsti problemą?" – svarstė moteris.
Klaipėdietė taip pat pastebėjo, kad kai kuriose laiptinėse lemputės perdega labai dažnai.
"Vos įsuka naują, o kitą dieną vėl tamsu. Gal tuose namuose kas nors negerai instaliacijoje? Jei pakeičia daug lempučių, tai gal išties ir pasiekia gyventojus didelės sąskaitos", – svarstė valytoja.
Vadovą situacija nustebino
Įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorių Vaidą Barakauską nustebino situacija, apie kurią pasakojo laiptines valanti moteris.
"Keista, kad skundžiasi mūsų pačių – tos pačios įmonės grupės bendrovės – darbuotojos. Negaliu pakomentuoti. Labai keista situacija. Paprašiau, kad atsakingi vadybininkai išsiaiškintų. Kol kas negaliu pasakyti nieko konkretaus", – tvirtino vadovas.
V. Barakauskas pabrėžė, esą jokia tvarka dėl lempučių keitimo daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose nesikeitė.
"Lemputės laiptinėse turi šviesti. Jei kas pranešė, kad nešviečia, paprašė pakeisti, turi būti tai padaryta. Nėra jokio skirtumo, ar pranešė gyventojas, ar kitas žmogus. Gaunamas pranešimas, ir turi būti reaguojama. Daugiau nėra ką komentuoti", – pabrėžė direktorius.
Tenka susimokėti papildomai
Anot V. Barakausko, kol kas lempučių keitimas priskirtas prie namo eksploatacijos darbų. Jiems atlikti kiekvieną mėnesį renkamas mokestis.
Direktorius atkreipė dėmesį, kad jo tarifas Klaipėdoje yra mažiausias Lietuvoje – net tris kartus mažesnis, palyginti su kai kuriais šalies miestais.
"Būna, kad surinktų lėšų iš eksploatacijos mokesčio neužtenka didžiajai daliai privalomųjų darbų. Mažesni namai surenka vos 9–20 eurų per mėnesį. Iš tų pinigų reikia ir pastato apžiūrą atlikti, pildyti techninės dokumentacijos žurnalus, užtikrinti kitas funkcijas. Tad dažnai surinktų lėšų neužtenka darbams ir tenka pateikti gyventojams papildomų sąskaitų", – aiškino vadovas.
Taip pat, anot V. Barakausko, yra dėl lempučių keitimo. Jei yra eksploatacijos lėšų, pakeičiama iš jų, jei nėra – paprašoma sumokėti papildomai.
"Būna, kad lemputę toje pačioje vietoje tenka keisti ir kelis kartus. Vieną dieną įsuki, o kitą žiūri, kad jau dingo arba nedega. Ypač geresnės. Visokių variantų būna", – komentavo direktorius.
V.Barakauskas pasakojo, kad išlaidos savininkams už lempučių pakeitimą išdalijamos pagal būstų plotą, tačiau negalėjo pasakyti, kiek realiai kainuoja vienos pakeitimas.
"Atrodo nesunku įsukti, bet reikia nuvažiuoti, skirti laiko, yra ir transporto sąnaudos, degalai. Sudėtinga pasakyti, kiek kainuoja vienos lemputės pakeitimas. Situacijos būna skirtingos. Vienur reikia pakeisti vieną, kitur – dešimt lempučių. Viskas susideda", – komentavo vadovas.
Pasikeičia ir patys gyventojai
Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, pakeisti perdegusias lemputes bendro naudojimo patalpose turi namo prižiūrėtojas.
Gyventojai už šiuos darbus papildomai mokėti neturėtų. Jie įtraukti į nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą, kurį tvirtina Aplinkos ministerija. Gyventojai už tokius darbus moka mokestį pagal nustatytą tarifą.
"Vienintelė problema, kad nėra nurodyta, kiek kartų per metus turi būti pakeistos lemputės. Kiek realiai kartų tai buvo padaryta, gyventojai gali sužinoti – administratorius turi "aktuoti" šiuos darbus, o prireikus pateikti dokumentus. Būna, kad gyventojai ir patys pasikeičia perdegusias lemputes", – komentavo vedėjas.
A. Gaižutis tvirtino, kad per savo darbo praktiką nėra gavęs nusiskundimų, kad sąskaitoje, kurią pateikia namo prižiūrėtojas, būtų įrašytas mokestis už lempučių pakeitimą.
"Pačių šviestuvų sumontavimas, jei nėra, ar pakeitimas, jei sulūžę, tai suprantama. Bet imti atskirą mokestį už lempučių pakeitimą – keista. Jei šis renkamas, turėtų būti itin mažas. Juk viskas išdalijama visiems namo gyventojams", – komentavo vedėjas.
Įsigalios nauja tvarka
Anot A. Gaižučio, labai keista, jei administratorius nereaguoja į laiptinių valytojų pranešimus apie nešviečiančias lemputes.
"Juk už šios paslaugos teikimą atsakingas pats administratorius. Dirba arba jo darbuotojai, arba samdoma įmonė. Logiška, kad turėtų sureaguoti, jei yra koks nors pranešimas. Juk lemputė gali nešviesti ne tik dėl to, kad perdegė, gali būti instaliacijos problemų. Turėtų sureaguoti, kas nors nuvykti įvertinti situacijos. Juk dirbama dėl gyventojų", – komentavo vedėjas.
A. Gaižutis taip pat atkreipė dėmesį, kad neseniai yra parengta visoms savivaldybėms nauja nuolatinės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika.
Klaipėdoje ši įsigalios, kai patvirtins miesto taryba.
"Pagal šią metodiką prie privalomųjų darbų nebebus priskirti smulkūs. Tik stebėjimai, žurnalo pildymai. Visi darbai, tokie kaip lempučių, spynų keitimas, visokie prisukimai, turės būti atliekami iš kaupiamųjų lėšų arba bus papildomai apmokestinti. Tačiau ši tvarka dar negalioja ir papildomų sąskaitų už privalomuosius darbus neturėtų būti", – pabrėžė vedėjas.
Naujausi komentarai